Vengrai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vengrai
Lekvárfőzés Nógrádban.jpg
Gyventojų skaičius 14,2–14,5 milijonai
Populiacija šalyse Flag of Hungary.svg Vengrija:
   9 632 744 (2016)[1]

Flag of the United States.svg JAV:
  1 437 694  (2013)[2]
Flag of Romania.svg Rumunija:
  1 227 623 (2011)[3]
Flag of Slovakia.svg Slovakija:
  458 467 (2011)
Flag of Canada.svg Kanada:
  315 510 (2006)[4]
Flag of Serbia.svg Serbija:
  253 899 (2011)
Flag of Germany.svg Vokietija:
  156 812[5]
Flag of Ukraine.svg Ukraina:
  156 566 (2001)[6]
Flag of Austria.svg Austrija:
  77 174 (2018)[7]
Flag of Australia.svg Australija:
  67 616[8]
Flag of Israel.svg Izraelis:
  10 000–200 000[9]

Kalba (-os) vengrų
Religijos 54,5 % Romos katalikai, 19,4 % protestantai (liuteronai ir kalvinistai), 1-2 % žydai 25,4 %, nenustatyta, agnostikai, ateistai
Giminingos etninės grupės chantai, mansiai ir kitos ugrų tautos

Vengrai (veng. magyarok) – Vengrijoje gyvenanti Europos tauta. Šiuo metu Vengrijoje gyvena 9,97 mln. vengrų (2001 m. duomenys). Vengrai buvo pagrindiniai Vengrijos karalystės, egzistavusios beveik visą 2 tūkstantmetį, gyventojai. Po Trianono sutarties jie tapo tautinė mažuma šiuolaikinės Rumunijos teritorijoje (1,44 mln. žm.), Slovakijoje (520 500 žm.), Serbijoje (293 tūkst. žm.; daugiausia Voivodinoje), Ukrainoje ir Rusijoje (170 tūkst. žm.), Austrijoje (40 583 žm.), Kroatijoje (16 500 žm.), Čekijoje (14 600 žm.) bei Slovėnijoje (10 tūkst. žm.). Daugybę vengrų kilmės žmonių gyvena kitose pasaulio dalyse (1,4 mln. JAV), bet priešingai nei gyvenantys buvusios karalystės ribose, jų tik mažuma išlaikė vengrų kalbą ir tradicijas. Vengrai gali būti suskirstyti į tam tikras grupes pagal kalbinius ir kultūrinius skirtumus. Labiausiai žinomos šios grupės: sėkeliai (Székelys), čangai (Csángós), jasai (Jász) ir paločai (Palócs).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vengrijos istorija.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Madjarai.

Vengrų (anksčiau paprastai vadintų madjarais) kilmė ir atsikraustymo į Vidurio Europą istorija yra ginčytina. Žemiau pateikiama viena iš galimų versijų.

Po to, kai kelios grupės Uralo tautų jau 4-3 tūkst. pr. m. e. iš Uralo kalnų regiono patraukė į vakarus, 1000500 m. pr. m. e. nuo jų galutinai atsiskyrė madjarai. V a. vykstant Didžiajam tautų kraustymuisi madjarai vėl patraukė toliau į vakarus. Galutinis šios migracijos taškas buvo tarp Volgos ir Uralo kalnų. Šiame regione dar 1236 m. dominikonų vienuolis Julianas rado Rytuose pasilikusių madjarų; jis pavadino šį regioną Magna Hungarica („Didžioji Vengrija“). Didžioji dalis madjarų 700–750 m. patraukė į pietus palei Volgą.

Tolimesnis madjarų sustojimo taškas vadinamas Lavédia, pagal vieną iš vengrų kunigaikščių Levedi. Kur ši vietovė buvo tiksliai nėra žinoma. Žinome tik, kad 850 m. vengrai paliko Dono baseiną ir toliau keliavo į vakarus. Tuometinė jų gyvenama teritorija buvo maždaug tarp Dniepro iki Dunojaus žemupio ir rytinių Karpatų.

Po to, kai 850 m. vengrus nugalėjo pečenegai, sudarę sąjungą su chazarais, didelė dalis vengrų atsiskyrė nuo pagrindinės grupės ir apsigyveno į pietus nuo Kaukazo, Persijos pasienyje. Ši grupė imperatoriaus Konstantino vadinta „savardais“ dar visą šimtmetį palaikė kontaktus su pagrindine vengrų dalimi. Šie tuo metu turėjo didžiulę, iki 20 000 raitelių stiprumo kariuomenę. Apie 894 m. pečenegai sudarę sąjungą su bulgarais išvijo madjarus iš teritorijos tarp Dniepro ir Dunojaus. Vengrų gentinis junginys 895–896 m. per rytų Karpatų perėjas pasitraukė į Panonijos lygumą bei, kai kurių istorikų manymu, jau tuomet persikėlė ir į Transilvaniją.

Senovės vengrų visuomeninė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vengrai buvo klajoklių genčių susivienijimas. Iš viso buvo mažiausiai 10 genčių. Joms vadovavo du kunigaikščiai, kurių vienas vadintas Kündü arba Kende, o antras Gyula. Jie dalinosi valdymo ir karines užduotis.

Vengrų visuomenę tuo metu sudarė šios pagrindinės grupės:

  • Didikai: turtingos šeimos, užimančios svarbias vadovaujančias pozicijas;
  • Vidurinis sluoksnis: didikams tarnaujančios šeimos, gana pasiturinčios;
  • Žemutinis sluoksnis: dar laisvi asmenys, besinaudojantys bendru turtu, tačiau neturtingi;
  • Nelaisvieji: didikų priklausomybėje esantys žmonės.

Ribos tarp skirtingų sluoksnių ir grupių nebuvo griežtos. Vidurinis sluoksnis buvo ginkluotas ir lasivanoriškai tarnavo didikams, už tai gaudamas išlaikymą. Žemutinis sluoksnis natūrinėmis prekėmis ir darbu turėjo išlaikyti didikus. Nors žemutinis sluoksnis kaip ir vidurinysis bei didikai buvo laisvi ir formaliai lygiateisiai, tačiau jie vis dažniau pakliūdavo didikų priklausomybėn, daugelis prarado laisvę ir tapo nelaisvaisiais. Nelaisviesiems priklausė ir kariniuose žygiuose paimti belaisviai bei Panonijos lygumoje gyvenę slavai, iš kurių vengrai išmoko žemės ūkio ir perėmė apie 1500 pagrindinių žodžių iš valstybės valdymo, žemės ūkio, religijos, amatininkystės ir kitų sričių. Panonijos lygumo pietryčiuose dar buvo avarų genčių likučiai.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vengrai tradiciškai verčiasi gyvulininkyste, žemdirbyste, vynuogininkyste, žvejyba (vidaus vandenyse). Amatai: kilimų audimas, meninis metalo apdirbimas, siuvinėjimas, keramika. Gyvena tiek dideliuose kaimuose, tiek viensėdžiuose, būstas primena ukrainiečių.

Moterų tautiniai drabužiai: plačių rankovių palaidinė, sijonas, prijuostė. Vyrų: siauri drobiniai plačių rankovių marškiniai, baltos kelnės.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vukovich, Gabriella (2018). Mikrocenzus 2016 - 12. Nemzetiségi adatok (hu). ISBN 978-963-235-542-9. Tikrinta 9 January 2019.
  2. „Total ancestry categories tallied for people with one or more ancestry categories reported: 2013 American Community Survey 1-Year Estimates“. United States Census Bureau. 2013. Nuoroda tikrinta 2020-02-22. 
  3. "Comunicat de presă privind rezultatele definitive ale Recensământului Populaţiei şi Locuinţelor – 2011", at the 2011 Romanian census site; accessed 11 July 2013
  4. „The 2006 census“. 2.statcan.ca. Suarchyvuotas originalas 2009-06-25. Nuoroda tikrinta 2013-08-22. 
  5. „Anzahl der Ausländer in Deutschland nach Herkunftsland (Stand: 31. Dezember 2014)“. De.statista.com. Nuoroda tikrinta 12 December 2017. 
  6. „About number and composition population of UKRAINE by data All-Ukrainian census of the population 2001“. State Statistics Committee of Ukraine. 2003. Suarchyvuotas originalas 31 October 2004. 
  7. „Bevölkerung zu Jahresbeginn seit 2002 nach detaillierter Staatsangehörigkeit“ [Population at the beginning of the year since 2002 by detailed nationality] (PDF). Statistics Austria (vokiečių). 14 June 2016. Nuoroda tikrinta 1 August 2016. 
  8. „Australian Bureau of Statistics (Census 2006)“. Abs.gov.au. 2013-04-03. Nuoroda tikrinta 2013-08-22. 
  9. https://epa.oszk.hu/00400/00462/00048/1890.htm
  10. VengraiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 153 psl.