Variagai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Variagų prekybos keliai

Variagai (sen. skand. Væringjar, rus. Варяги) – vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą (dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją). Vertėsi prekyba, plėšikavimu. Volgos upe pasiekdavo Kaspijos jūrą, Dniepru – Konstantinopolį.

Skandinavai VIII a. vid. įsikūrė Ladogos ežero pakrantėje (Aldeige) ir suvaidino svarbią rolę Rusios kaganato formavimusi. Variagai pirmą kartą minimi 859 m. Pirmojoje kronikoje. Tuo pat metu vikingai puldinėjo Britų salas ir kuršius. 862 m. finų ir slavų gentys sukilo prieš variagus ir išstūmė atgal į Skandinaviją, tačiau variagai vėliau pasinaudoję slavų ir finų tarpusavio karais vėl įsiveržė į Rusią. Vadovaujami Riuriko variagai įskūrė Holmgarde (dab. Naugardas). IX a. jie valdė Volgos prekybos kelią tarp Gardarikio (šiaurės Rusijos) ir Serklando (vidurio Rusijos) į Abasidų Kalifatą. Vėliau Volgos prekybos kelio reikšmė sumenko, tačiau suklestėjo prekybinis maršrutas Dniepro upe ir Juodąja jūra (vad. Kelias iš variagų pas graikus). X a. variagai palaipsniui suslavėjo, senoji skandinavų kalba Naugarde tuo tarpu buvo vartojama iki XIII a.

Commons-logo.svg Vikiteka: Variagai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka