Ketai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ketai
Gyventojų skaičius 1600[1] (2002 m.)
Populiacija šalyse Rusija, daugiausiai- Krasnojarsko krašte
Kalba (-os) ketų, rusų
Religijos stačiatikybė, šamanizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės Jenisėjaus tautelės
Commons-logo.svg Vikiteka: KetaiVikiteka

Ketai (rus. кеты) – nedidelė Sibiro tauta, kalbanti Jenisėjaus kalbų grupei priklausančia paskutine gyva ketų kalba. Ją savo gimtąja kalba telaiko apie 20% ketų bendruomenės. Rusijos imperijos laikais, kolonizuojant naujas Sibiro teritorijas, vadinti ostiakais, Jenisiejaus ostiakais (gyveno šios upės vidurinio ir aukštutinio baseino rajone Krasnojarsko krašte). Oficialiai ketai pripažinti Sovietų Sąjungoje 1930 m. Nežiūrint to, vyko sparti asimiliacija, jie buvo rusinami, verčiami dirbti kolūkiuose.

Dabartinių ketų protėviai apsigyveno Obės ir Jenisiejaus tarpupio pietuose, susimaišius Pietų Sibiro europidams su senovės mongolidais. Su ketais siejama Kazachstano ir Pietų Sibiro karasukų kultūra. Ketų tikėjimo pagrindą sudarė animizmas, paremtas trimis pasauliais (virštiniu dangaus, viduriniu žmonių ir apatiniu požeminiu) ir daugybe gerųjų ir blogųjų dvasių. Nuo seno ketai užsiima žvejyba, medžiokle taigoje, elninikyste.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]