Kumandinai
| Kumandinai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~2892 (2010 m.) |
| Populiacija šalyse |  Rusija – 1181 (2010 m.):
|
| Kalba (-os) | rusų, kumandinų, pietų altajiečių |
| Religijos | šamanizmas, burchanizmas, stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | čelkanai, tubalarai |
Kumandinai (rus. Кумандинцы, savas pavadinimas къуманды, къубанды, къуўанды, къувандыг) – Altajaus respublikoje ir Altajaus krašte (Pietų Sibiras, Rusija) gyvenanti tauta.
TSRS gyventojų surašymuose kumandinai būdavo priskiriami altajiečiams. Tik 1926 m. gyventojų surašyme jie buvo fiksuoti kaip atskira tauta. Tada RTFSR teritorijoje suskaičiuoti 6327 kumandinai. Visi jie gyveno Sibiro krašte, iš jų 4948 – Bijsko apygardoje, 1384 – Oiratų autonominėje srityje (dabartinė Altajaus Respublika).
2002 m. gyventojų surašyme kumandinai buvo registruojami kaip atskira tauta su savo kalba.
2000 m. kovo 24 d. nutarimu kumandinus Rusijos Federacijos vyriausybė priskyrė vietinėms mažosioms Rusijos Federacijos tautoms.
Etninė istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVII a., iki migracijos į Altajų, kumandinai gyveno pagal Čaryšo upę, ties jos santaka su Obe. Jų migraciją sukėlė nenoras mokėti jasaką (duoklę) Rusijos carui.[1] XIX a. orientalistas Nikolajus Aristovas kumandinus ir čelkanus sieja su palikuoniais senovinių tiurkų, kurie VI-VIII a. Centrinėje Azijoje buvo sukūrę galingą klajoklių valstybę, istorijoje žinomą kaip Tiurkų kaganatas.[2][3]
