Baškirai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baškirai
Baškirai.
Baškirai.
Gyventojų skaičius ~1 750 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
1 673 389[1]

Kazachstanas Kazachstanas:
17 263[2]
Ukrainos vėliava Ukraina:
4 253[3]
Uzbekija Uzbekija:
3 707[4]
Kirgizijos vėliava Kirgizija:
1 111[5]
Tadžikija Tadžikija:
~900[6]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
607[7]
Latvijos vėliava Latvija:
267[8]
Estijos vėliava Estija:
152[9]
Lietuvos vėliava Lietuva:
136[3]

Kalba (-os) baškirų, rusų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės totoriai, kt. kipčiakai

Baškirai (Башҡорттар) – Rytų Europos tauta. Gyvena daugiausia Rusijoje, pietų Urale ir jo priekalnėse (Baškortostane, Čeliabinsko, Orenburgo, Tiumenės, Sverdlovsko srityse, Permės krašte ir kt.). Tarybiniais metais nemažai baškirų apsigyveno Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje. Populiacija – 1,75 mln. žmonių. Kalba tiurkų kalboms priskiriama baškirų kalba, dažnai vartoja rusų, totorių kalbas. Baškirai turi europidų ir mongolidų rasių bruožų (gyvena jų arealų sandūroje).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baškirai tradiciškai vertėsi klajokline gyvulininkyste (arkliai, avys, galvijai, kupranugariai), užsiima žemdirbyste (linai, kanapės, javai, grikiai, daržovės). Nuo XVI–XIX a. tapo sėslūs, nuo XX a. vid. dirba pramonės įmonėse, paslaugų sferoje, žemės ūkyje. Tradiciniai amatai: kilimų audimas, tekstilė, odininkystė, medžio drožyba, metalurgija.

Tradicinė baškirų gyvenvietė – aūlas. Baškirų būstai buvo skirtingi priklausomai nuo gyvenamosios vietos: rytuose – veltiniu dengtos jurtos, stepėje – plūkto molio, mišku zonoje – apvalių rąstų namai. Tradicinė šeima monogaminė, tačiau bajai ir dvasininkai turėdavo po 2-3 žmonas. Buvo paplitęs leviratas[10].

Tradicinis baškirų tikėjimas buvo šamanistinis, tačiau X-XIII a. priėmė islamą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baškirų raiteliai, XIX a.

Baškirų kilmė mišri: susidarė greičiausiai iš tiurkų genčių, nors formavimesi dalyvavo ir ugrų gentys. IX a. dalis baškirų kartu su madjarais patraukė į vakarus. Arabų šaltiniuose minimi nuo X-XIII a. (plačiai aprašė Ibn Fadlanas). XIII a. arabų minima, kad baškirai, priėmę islamą, gyveno pietų Vengrijoje, jų sostinė buvo Keratas. Jie sudarė vengrų kavalerijos pagrindą. XIII a. Uralo baškirus užkariavo mongolai, vėliau baškirai tapo Mongolijos imperijos kariais. 1391 m. kartu su totoriais kovojo prieš mongolus. Vėliau buvo užkariauti rusų (daug kartų buvo surengę sukilimus), tapo kazokų armijų nariais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] (2002 census)
  2. [2] (2009 census)
  3. 3,0 3,1 [3] (2001 census)
  4. [4] (2000 census) (rus.)
  5. [5] (2009 census)
  6. [6] (2000 census)
  7. [7] (2009 census)
  8. [8] (2010 census)
  9. [9] (2000 census)
  10. Baškirai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002