Tadžikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
tadžikai
TJKKTajiks.jpeg
Gyventojų skaičius 16,5–28,5 mln.
Populiacija šalyse Flag of Uzbekistan.svg Uzbekija (skirtingai skaičiavimai):
   1 365 356
   4 915 284
   11 000 000

Flag of Afghanistan.svg Afganistanas:
  8 400 000
Flag of Tajikistan.svg Tadžikija:
  5 849 331
Flag of Iran.svg Iranas:
  1 700 000
Flag of Pakistan.svg Pakistanas:
  1 000 000
Flag of Russia.svg Rusija:
  500 000
Flag of Germany.svg Vokietija:
  120 000
Flag of the United States.svg JAV:
  93 000
Flag of Qatar.svg Kataras:
  87 000
Flag of Canada.svg Kanada:
  45 000
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija:
  41 000

Kalba (-os) tadžikų
Religijos daugiausia islamas
Giminingos etninės grupės persai, puštūnai, uzbekai

Tadžikai – persų dialektu kalbanti iranėnų kilmės tauta, gyvenanti Afganistane, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Pakistane. Kinijos Sindziango provincijoje gyvenanti tauta nors vadinama tadžikais, bet iš tikrųjų yra pamyrių etnoso dalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tadžiku etnosas formavosi VIII–XIII a. regione, kuris tradiciškai vadinamas Chorasanu ir Transoksiana. Jis apima dideles teritorijas dab. rytų Irane, Afganistane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje ir šiaurės Pakistane. Iki tol šiuose regionuose gyveno senovės iranėnų tautos sogdai, baktrai, partai, chorezmiai ir pan.

VIII a. šiuos kraštus prisijungęs Arabų kalifatas atnešė į vietos tautas islamą ir pradėjo arabizaciją. Tačiau IX a. susikūrusi Samanidų valstybė skatino iranizaciją. Čia paplito persų kalba ir formavosi atskiras jos dialektas. Samanidų imperijoje visos senovės tautos susilydė į vieną etnosą, todėl ši valstybė laikoma pirmąja etnine tadžikų valstybe. Taigi, tuo metu tadžikų teritorijos driekėsi nuo Dašt-e keviro dykumos iki pat Centrinės Azijos stepių. Tarp svarbiausių jų miestų buvo Heratas, Samarkandas, Buchara, Chodžentas, Termezas ir Kabulas.

Tiesa, iranizacija neįvyko iki galo, ir iki šiol šioje teritorijoje liko nedidelės jagnobų bei pamyrių mažumos.

Tadžikų pavadinimas formavosi kaip egzonimas, kurį ėmė naudoti tiurkai, besiskverbiantys į Transoksianą ir Chorasaną. Šis žodis iš esmės reiškė sėslius persiškai kalbančius musulmonus. Jis ypatingai paplito Karachanidų valstybėje, kuri užvaldė šį regioną ir taip vadino savo persakalbius pavaldinius. Po mongolų užkariavimų tadžikai šį egzonimą pradėjo naudoti kaip savivardį, ir jis tapo jų tapatybės dalimi.

Nuo X a. dideles tadžikų teritorijas valdant tiurkų ir mongolų dinastijoms sparčiai vyko Chorasano ir Transoksianos tiurkizacija. Didelė dalis tadžikų išlaikė sėslų gyvenimo būdą, tačiau perėmė tiurkų kalbas ir tapo žinomi kaip sartai, dab. uzbekų protėviai. Šio proceso metu tadžikų gyvenamos teritorijos traukėsi, ir jie liko gyventi nedidelėmis salomis savo buvusiose teritorijose. Didžiausia jų koncentracija išsilaikė Baktrijos istoriniame regione (dab. šiaurės Afganistanas ir pietų Tadžikija).