Minskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Minsko miestas)
Jump to navigation Jump to search
Minskas
brus. Мiнск, rus. Минск
   Coat of arms of Minsk.svg      Flag of Minsk, Belarus.svg   
Miensk - Plac Niezaležnaści.jpg
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)

Minskas
53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Minsko rajonas
Įkūrimo data: 1067
Meras: Andrei Šorec (Андрэй Шорац)
Gyventojų (2018): 1 982 444
Plotas: 348,84 km²
Tankumas (2018): 5 683 žm./km²
Tinklalapis: www.minsk.gov.by
Commons-logo.svg Vikiteka: MinskasVikiteka
Kirčiavimas: Mìnskas

Minskas (brus. Мiнск, 1939 m. Менск[1], taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svislotės upę (2015 m.)
Minsko centras (2007 m.)
Minsko centras (2014 m.)
Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minsko administracinis suskirstymas (2011 m.)
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

  1. ██ Centrinis rajonas (brus. Цэнтральны)

  2. ██ Tarybinis rajonas (brus. Савецкі)

  3. ██ Gegužės pirmosios rajonas (brus. Першамайскі)

  4. ██ Partizanų rajonas (brus. Партызанскі)

  5. ██ Gamyklų rajonas (brus. Заводскі)

  6. ██ Lenino rajonas (brus. Ленінскі)

  7. ██ Spalio rajonas (brus. Кастрычніцкі)

  8. ██ Maskvos rajonas (brus. Маскоўскі)

  9. ██ Frunzės rajonas (brus. Фрунзенскі)

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas.

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motobolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minskas ir Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 19281937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[4]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.[5][6]

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]