Valažinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Valažinas
brus. Валожын, rus. Воложин
   Coat of Arms of Vałožyn, Belarus.svg      Flag of Vałožyn, Belarus.svg   
Валожын, флігель палаца Тышкевічаў.JPG
Tiškevičių rūmai

Valažinas
54°05′00″ š. pl. 26°31′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 26.51667°r. ilg. / 54.08333; 26.51667 (Valažinas)Koordinatės: 54°05′00″ š. pl. 26°31′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 26.51667°r. ilg. / 54.08333; 26.51667 (Valažinas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Valažino rajonas
Gyventojų (2004): 11 400
Commons-logo.svg Vikiteka: ValažinasVikiteka
Kirčiavimas: Valãžinas

Valažinas (arba Voložinas) – miestas vakarinėje Baltarusijos dalyje, 75 km į šiaurės vakarus nuo Minsko; rajono centras. Yra bažnyčia, parkas, XIX a. išpuoselėtas Tiškevičių dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo XIV amžiaus. XV-XVI a. priklausė kunigaikščiams Valažinskiams. Nuo 1551 m. Ašmenos apskrities miestelis, nuo 1567 m. jį valdė Radvilos, 1614 m. paveldėjo Sluškai. XVII a. pab. Valažino dvarai atiteko Polocko vaivadienei Marijai Denhoff. XVII a. pabaigoje Valažinas vėl perėjo Radvilų valdoms, nuo 1721 m. jį valdė Poniatovskiai, nuo 1738 m. Čartoryskiai, 1803 m. paveldėjo Tiškevičiai. 1681 m. pastatyta katalikų bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. keršydama už sukilimą uždarė bernardinų vienuolyną, bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. Bažnyčios rūsyje buvo išlikę metaliniai grafų Tiškevičių karstai.

1806 m. atidaryta lietuviška Valažino ješiva, kurią įkūrė Vilniaus Gaono mokinys Chaimas Voložinas. Šioje akademijoje kasmet mokėsi po kelis šimtus mokinių, suvažiuojančių ne tik iš Lenkijos ir Lietuvos, bet ir iš Anglijos, Austrijos-Vengrijos, Egipto, Sirijos ir kitų kraštų.

Pagal 1920 m. Lietuvos-Sovietų Rusijos sutartį per Valažiną buvo nustatyta šių valstybių siena, tačiau po Lenkijos okupacijos neįgyvendinta.