Geografinis enciklopedinis žodynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Geografinis enciklopedinis žodynas
GEZ002.JPG

Knygos viršelis

Autorius Aleksejus Triošnikovas (vyr. red.)
Šalis TSRS
Žanras enciklopedija
Sritis geografija
Originalus leidimas
Pavadinimas Географический энциклопедический словарь
Šalis TSRS
Kalba rusų
Leidykla Советская энциклопедия
Išleista 1983 m.
Puslapių 528

Geografinis enciklopedinis žodynas (rus. Географический энциклопедический словарь) – 1983 m.[1] Maskvoje „Sovetskaja Enciklopedija“ leidyklos išleista enciklopedija-žodynas. Vyriausiasis redaktorius – Aleksejus Fiodorovičius Triošnikovas. Taip pat prie knygos kūrimo prisidėjo gausi redaktorių kolegija, konsultavo žymūs to meto sovietiniai geografai (E. Valevas, V. Žekulinas, S. Kovaliovas, A. Spiridonovas, Aleksandras Gorkinas ir kiti).

Enciklopedijoje aprašomi fizinės geografijos objektai (kalnai, upės, jūros, vandenynai, žemynai, salos, ledynai ir t. t.), politiniai vienetai (valstybės, kai kurių valstybių administracinės teritorijos), miestai, žymūs nacionaliniai parkai, kai kurie gamtos, istoriniai ar kultūriniai paminklai. Straipsniai dažniausiai trumpi, tačiau juose pateikta svarbiausia faktinė informacija. Nemažai straipsnių paremta Didžiąja Tarybine enciklopedija. Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas tuometinės SSRS objektams (aprašyti visi to meto SSRS miestai, ilgesnės upės, svarbesni kalnų masyvai, visi aukštesnio lygmens administraciniai vienetai), tačiau daug straipsnių ir apie užsienio kraštus. Valstybių ir SSRS administracinių vienetų straipsniai įliustruoti žemėlapiais. Taip pat yra įklijos, kuriose yra: fizinis ir politinis pasaulio ir SSRS žemėlapiai, laiko juostų žemėlapis, SSRS žemės ūkio žemėlapis, pasaulio klimatinis, žemynų fiziniai žemėlapiai, SSRS gyventojų tankumo ir pramonės žemėlapiai; SSRS ir pasaulio gamtovaizdžių ir miestų nespalvotos nuotraukos. Iš viso žodyną sudaro 528 puslapiai (be įklijų, bet su turiniu, literatūros sąrašu ir papildymu). Pirmasis straipsnis apie Šveicarijos upę Arę (Ааре), paskutinis – apie Rusijos upę Jają (Яя).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]