Gardino sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardino sritis
blrs. Гродзенская вобласць
Gardino srities vėliava Gardino srities herbas
Belarus provinces Grodno.svg
Administracinis centras Gardinas
Rajonai 16
Gyventojų (2012 m.) 1 064 000
Plotas 25 400 km²
Tankumas (2012 m.) 42 žm./km²
Tinklalapis [1]
Apie Abiejų Tautų Respublikos vaivadiją žr. Gardino vaivadija;
Apie Rusijos imperijos guberniją žr. Gardino gubernija;
Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.

Gardino sritis (blrs. Гродзенская вобласць, rus. Гродненская область) – sritis vakarų Baltarusijoje. Pietuose ribojasi su Bresto, rytuose – su Minsko, šiaurės rytuose – su Vitebsko sritimis. Vakaruose turi sieną su Lenkija, šiaurėje – su Lietuva. Administracinis centras – Gardinas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gardinas
Nemuno ir Sulos santaka

Didžiąją dalį teritorijos užima kalvota lyguma su pietryčiuose iškilusia Naugarduko aukštuma (aukštis apie 323 m). Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio temperatūra -6 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta apie 650 mm kritulių. Svarbiausios upės – Nemunas ir Vilija. Pušų, beržų, alksnių miškai užima penktadalį srities ploto. Į Gardino sritį įeina dalis Belovežo girios.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gardinas ir jo apylinkės ilgą laiką buvo lietuvių etnografiniame plote (iki 19 a.).[1][2] Lietuviai Gardino srityje kalba pietų aukštaičių (vakarų dzūkų) patarme.[2]

Srityje gyvena 1,064 mln. gyventojų (apie 12 % šalies gyventojų). Tautinė sudėtis: baltarusiai (60,2 %), lenkai (26,8 %), rusai (10 %), ukrainiečiai (1,8 %), žydai (0,4 %), totoriai (0,2 %), lietuviai (0,3 %).

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis padalinta į 17 rajonų:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chemijos, mašinų, lengvoji, maisto, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo pramonė, durpių gavyba. Veika Gardino ŠE. Auginamos grūdinės kultūros (kviečiai, miežiai, rugiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, veisiami galvijai.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Minkevičius, Jonas. Jasas, Rimantas. Vidugiris, Aloyzas. Gardinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
  2. 2,0 2,1 Vidugiris, Aloyzas. Gardino sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija.