Mogiliavo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mogiliavo sritis
Магілёўская вобласць
Mogiliavo srities vėliava Mogiliavo srities herbas
Belarus provinces Mogilev.svg
Administracinis centras: Mogiliavas
Rajonai: 21
Gyventojų (2004): 1 208 600
Plotas: 29 000 km²
Tankumas (2004): 42 žm./km²
Tinklalapis: region.mogilev.by/
Commons-logo.svg Vikiteka: Mogiliavo sritisVikiteka

Mogiliavo (Mogiliovo arba Mahiliovo) sritis (brus. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) yra rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliavas. Įkurta 1938 m.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.

Hidrologija[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.

Naudingosios iškasenos[taisyti | redaguoti kodą]

Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mogiliavo srityje gyvena 1,169 mln. gyventojų. Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai VitebskasŽlobinas, ŽlobinasBabruiskasMinskas, KryčavasMogiliavasAsipovičiai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliavas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliavas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi pramonės centrai – Mogiliavas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.[1]

Žemės ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mogiliavo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.



Coat of arms of Belarus.svg Baltarusijos sritys Flag of Belarus.svg
Brestas | Gardinas | Gomelis | Minskas | Minsko miestas | Mogiliavas | Vitebskas