Kėdainių valsčius
55°17′š. pl. 23°59′r. ilg. / 55.29°š. pl. 23.98°r. ilg.
| Kėdainių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kėdainiai, Aristava (1877) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1950) |
Kėdainių valsčius (rus. Кейданская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Kėdainiai, kurį laiką – Aristava.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas carmečiu Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kėdainių rajonui (15 apylinkių) ir Ramygalos rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4717 | 314 kiemų [2] | 4 seniūnijos | 56 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
251 | 6977 | 1358 | 95 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 231 | 7167 | 13 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
303 | 16 apylinkių [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Apytalaukis | Apytalaukių seniūnija | Apytalaukio apylinkė |
| Aristava | Aristavos seniūnija | Aristavos apylinkė |
| Babėnai | - | Babėnų apylinkė |
| Bubliai | Bublių seniūnija | Bublių apylinkė |
| Juodkiškiai | Juodkiškių seniūnija | Juodkiškių apylinkė |
| Koliupė | Kolupės seniūnija | Koliupės apylinkė |
| Medekšiai | Medekšių seniūnija | Medekšių apylinkė |
| Novočėbė | - | Novočėbės apylinkė |
| Okainiai | Okainių seniūnija | - |
| Pelėdnagiai | Pelėdnagių seniūnija | Pelėdnagių apylinkė |
| Pliupai | Pliupių seniūnija | Pliupų apylinkė |
| Slikiai | Slikių seniūnija | Slikių apylinkė |
| Stasinė | Stasinės seniūnija | Stasinės apylinkė |
| Šilainėliai | - | Šilainėlių apylinkė |
| Tiskūnai | Tiskūnų seniūnija | Tiskūnų apylinkė |
| Tubiai | - | Tubių apylinkė |
| Vidulaukiai | Vidulaukių seniūnija | Vidulaukių apylinkė |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 16 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1906 | Melnikai | Adolfas Butkus, baleto artistas | 1996 |
| 1926 | Bučioniai | Kazys Blaževičius, statybos inžinierius | |
| 1936 | Medekšiai | Henrikas Medekšas, inžinierius mechanikas | |
| 1936 | Janušava | Mykolas Mikalajūnas, meteorologas | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 96
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 585 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 592 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 47