Kauno apskritis (1795–1915)
- Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).
Kauno apskritis Ковенскій уѣздъ | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m. | ||||
Administracinis centras | Kaunas | |||
Valsčiai | 16 (1905 m.) | |||
Oficialios kalbos | rusų | |||
1795-1842 | Lietuvos gubernija | |||
1842-1915 | Kauno gubernija | |||
Gyventojų | 227 431 (1897 m.) | |||
Plotas | 3 800 km² (1897) |
Kauno apskritis (rus. Ковенскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis-teritorinis vienetas, Kauno gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Kaunas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno apskritis sudaryta 1795 m. ATR teritoriją užėmus Rusijai. Į šią apkritį buvo įjungti LDK Kauno pavieto likučiai (į šiaurę nuo Nemuno buvęs Kauno miestas ir jo apylinkės) ir LDK Žemaičių seniūnijos (Raseinių reparticijos) pietrytinė dalis.
1915 m. I pasaulinio karo metu kraštą okupavusi Vokietijos imperija Kauno apskritį suskaldė į Kauno, Kėdainių ir Raseinių apskritis. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šios trys apskritys tapo Lietuvos Respublikos administraciniais vienetais.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
~1890 |
| |||
1897 | 3800 | 227 431 | ||
1914 | 4029 | 301 800 |
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis apėmė šiaurinę dabartinio Kauno rajono dalį, didžiąją dalį Jonavos, Kėdainių, Jurbarko rajonų, Kaišiadorių, Raseinių, Radviliškio rajonų pakraščius. 1913 m. apskrityje buvo 16 valsčių:[2]
- Aleksandravo valsčius (centras – Užusaliai, tuometinė Aleksandrovskaja Sloboda)
- Betygalos valsčius (Betygala)
- Babtų valsčius (Babtai)
- Veliuonos valsčius (Veliuona)
- Vilkijos valsčius (Vilkija)
- Žeimių valsčius (Žeimiai)
- Kėdainių valsčius (Kėdainiai)
- Krasnoselskajos (Raudondvario) valsčius (Šiaudinė)
- Krakių valsčius (Krakės)
- Raudonės valsčius (Raudonė)
- Rumšiškių valsčius (Rumšiškės)
- Seredžiaus valsčius (Seredžius)
- Surviliškio valsčius (Surviliškis)
- Ariogalos valsčius (Ariogala)
- Jonavos valsčius (Jonava)
- Josvainių valsčius (Josvainiai)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 227,4 tūkst. gyventojų, iš kurių 41,4 % laikė save lietuviais, 23,2 % – lenkais, 19,8 % – žydais, 11,6 % – rusais, 2,3 % – vokiečiais.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 529 psl. (lenk.)
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 136 (PDF 36 psl.)
- ↑ Первая всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. – Распределение населения по родному языку и уездам 50 губерний Европейской России. Demoscope.ru (tikrinta 2023-03-14).
|