Mauricijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno Maskarenų salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus salos respublikai taip pat priklauso St. Bradon, Rodrigues ir Agalega salos.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 3.1 Kolonijos 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 6.1 Kalba 6.2 Religija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus istorija

Indijos ir Pietryčių Azijos jūrininkai jau X a. žinojo Mauricijų. Pirmieji portugalų jūrininkai salą aplankė 1505 m. tačiau paliko salą neapgyvendintą. Vėliau, 1598 m. trys olandų flotilės laivai ciklono buvo nublokšti į salą, kurią pavadino Olandijos princo Maurice of Nassau garbei, ir pirmieji joje įkūrė nuolatinę bazę. Tačiau dėl sunkių klimato sąlygų olandai po kelių dešimtmečių paliko salą. Prancūzija, kuri tuo metu jau kontroliavo kaimyninę Île Bourbon salą (dabar Reunjonas), užgrobė Mauricijų 1715 ir pervadino į Île de France (Prancūzijos sala) bei įkūrė uostą Port Luisą (Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei), kuris vėliau tapo valstybės sostine. Prancūzų valdymo metais sala išvystė sėkmingą ekonomiką, paremtą cukraus gamyba.

Dėl nuolatinių karinių konfliktų su Didžiąja Britanija prancūzai priglaudė nusikaltėliais laikomus korsarus, kurie dažnai puldinėdavo britų laivus, gabenančius prekes tarp Indijos ir Britanijos. Napoleono karų metu britai per tris mėnesius užgrobė salą, kuriai vėl gražino Mauricijaus vardą. Gyventojams buvo palikta jų žemė bei nuosavybė, leista naudoti prancūzų kalbą bei prancūziškus civilinį ir baudžiamąjį kodeksus.

1968 m. Mauricijus gavo nepriklausomybę ir 1992 m. tapo Britanijos tautų sandraugos nare. Mauricijus tapo stabilia demokratiška valstybe, rengiančia reguliarius laisvus rinkimus, prižiūrinčia žmogaus teises bei pritraukiančia dideles užsienio investicijas.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus politinė sistema

Mauricijaus valdymo forma - parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomąjai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai matoma dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.

Mauricijaus respublika yra tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos, Britanijos tautų sandraugos, Frankofonijos (prancūziškai kalbančių šalių organizacija) narė.

Mauricijus neturi reguliariosios kariuomenės, tačiau turi karinę struktūrą: pakrančių apsaugos tarnybą, policijos pajėgas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus (administracinio suskirstymo vienetai)

Mauricijaus sala yra suskirstyta į devynis rajonus:

1. Black River (centras: Bambous)
2. Flacq (centras: Centre de Flacq)
3. Grand Port (centras: Mahebourg)
4. Moka (centras: Quartier Militaire)
5. Pamplemousses (centras: Triolet)
6. Plaines Wilhems (centras: Rose Hill/Curepipe)
7. Port Louis (Mauricijaus sostinė)
8. Rivière du Rempart (centras: Mapou)
9. Savanne (centras: Souillac)

[taisyti] Kolonijos

• Rodrigues - sala, nutolusi nuo Mauricijaus 560km į šiaurės rytus. 2002 m. spalį pasiekė ribotą autonomiją, prieš tai turėjo dešimto administracinio rajono statusą.
• Agalega - dvi mažos salos, nutolusios nuo Mauricijaus maždaug 933km į šiaurę.
• St Brandon salos už 402km į šiaurę nuo Mauricijaus.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus geografija

Mauricijus, Reunjonas ir Rodrigues priklauso Maskarenų salų grupei. Šį archipelagą suformavo povandeninių ugnikalnių išsiveržimų serija, išprovokuota judančios Afrikos platformos. Mauricijus ir Rodrigues susiformavo prieš 8-10 milijonų metų ir nebėra vulkaniškai aktyvūs. Mauricijaus salos centrinio plokščiakalnio aukščiausia viršūnė Piton de la Petite Rivière Noire, esanti salos pietvakariuose, siekia 828 m aukščio.

Saloje vyrauja tropinis klimatas, sušvelnintas pietryčių vėjų. Šilta, sausa žiema trunka nuo gegužės iki lapkričio, o likusiais mėnesiais - karšta, drėgna vasara. Nuo gegužės iki rugsėjo salą ypatingai veikia anticiklonai, o lapkričio - balandžio mėnesiais jaučiama ciklonų įtaka. Paskutiniai rūsčiausi ciklonai buvo Hollanda (1994) ir Dina (2002).

Sala yra žymi savo gamtos grožiu. Pavyzdžiui, rašytojas Markas Tvenas savo asmeniniame kelionių aprašyme Following the Equator rašė: ,,Galima pamanyti, jog Mauricijus buvo sukurtas pirmiau už rojų, kuris vėliau buvo nukopijuotas nuo Mauricijaus."

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus ekonomika

Mauricijus buvo viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių 8-ąjame dešimtmetyje. Cukranendrės yra pagrindinės žemės ūkio derlius ir auginamas 90% Mauricijaus ariamų žemių. Arbata, bei maisto produktai yra auginami, taip pat yra žvejybos pramonė. Tekstilės produktai, bei cukrus yra pagrindiniai eksporto produktai. Turizmas Mauricijuje auga.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, ir Europos Sąjungos šalys.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus demografija

Mauricijaus visuomenė susideda ir labai įvairių etninių grupių. Didžiąją respublikos gyventojų dalį sudaro palikuonys, Indijos subkontinento, žemyninės Afrikos, Madagaskaro, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos tautų.

[taisyti] Kalba

Oficiali Mauricijaus kalba yra anglų, kuria tvarkomi visi oficialūs administraciniai dokumentai. Švietimo sistemoje naudojama ne tik anglų, bet ir prancūzų kalba, kuri, beje, dominuoja žiniasklaidoje bei verslo reikaluose.

Plačiausiai vartojama kalba yra Mauricijaus kreolų, kuri tarimu gana panaši į prancūzų, tačiau turi keletą pastebimų skirtumų. Mauricijaus kreolų kalba yra laikoma gimtąja salos gyventojų kalba.

Yra ir daugiau kalbų, vartojamų Mauricijuje, pavyzdžiui Hindi bei urdu kalbos, įvairūs kinų kalbos dialektai, mečetėse mokoma arabų kalba.

[taisyti] Religija

Plačiausiai išpažįstamos religijos Mauricijuje yra induizmas (48%), katalikybė (23,6%), islamas (16,6%) bei kitos krikščionybės atšakos (8,6%).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Mauricijaus kultūra

Mauricijaus kultūra susiformavo iš skirtingų salą palietusių kultūrų. Pavyzdžiui, salos virtuvė yra kreolų, kinų, indų, prancūzų virtuvių mišinys.

Tradicinė salos muzika yra afrikietiškų šaknų sega. Pagrindiniai naudojami instrumentai - mušamieji, aptraukti ožio oda ravanne, barškalai maravanne, trikampis. Dainų žodžiai dažniausiai apibūdina vergovės kančias, juodaodžių nelygybę. Groja dažniausiai vyrai, tuo tarpu moterys šoka.

Nors Mauricijaus kreolų kalba yra šnekamiausia, literatūra daugiausiai rašoma prancūziškai bei angliškai. Kasmet saloje rengiamas konkursas geriausios literatūrinės meilės istorijos apdovanojimui Le Prince Maurice Prize laimėti.

Atradę Mauricijų, portugalai saloje aptiko nežinomą paukštį, kurį pavadino dodo. Šie paukščiai nebuvo baikštūs, negalėjo skraidyti, taigi buvo lengvai prieinama auka ne tik naujakuriams, bet ir jų atvežtiems gyvūnams: šunims, katėms, šernams. Taigi iki 1681 m. visi dodo jau buvo išnykę. Vis dėlto šis paukštis išliko nacionaliniu simboliu ir yra pavaizduotas šalies herbe.

[taisyti] Kita Informacija

• Mauricijaus ryšiai
• Mauricijaus transportas
• Mauricijaus karinės pajėgos
• Mauricijaus tarptautiniai santykiai
• Mauricijaus šventės

[taisyti] Nuorodos

---

• Mauricijaus vyriausybė (anglų kalba)
• Mauricijaus-Rodrigues istorija (anglų kalba)