Agalega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Agalega
Agalega
Agalega Islands
LocationAgalega.PNG
Valstybė: Mauricijaus vėliava Mauricijus
Administracinis centras: Vin Sinkas
Įkūrimo data: 1968 m. kovo 12 d.
Gyventojų (2003 apsk.): 300
Plotas: 24 km²
Tankumas (2003 apsk.): 13 žm./km²
Agalegos salų žemėlapis.

Agalega (Agalegos salos) – dvi salos vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, 1122 km į šiaurę nuo Mauricijaus. Agalegą sudaro dvi mažos salos: didesnioji Šiaurinė sala ir mažesnioji Pietinė sala. Bendras abiejų salų plotas yra 24 km². Agalega priklauso Mauricijaus Respublikai. Administracinis centras – Vin Sinkas. Salas administruoja Mauricijaus valstybinė įmonė Atokiųjų salų plėtros korporacija (angl. Outer Island Development Corporation, OIDC). 2003 m. duomenimis salose gyveno apie 300 žmonių. Oficiali Agalegos salų kalba – anglų, šnekamoji kalba – kreolų. Vyraujanti religija – katalikybė.

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinėje saloje yra du kaimai, Vin Sinkas ir La Furšė. Pietinėje saloje yra vienas kaimas – Ste Rita. Vin Sinkas yra salų administracinis centras, jame sukaupta dauguma infrastruktūros: administracija, bažnyčia, pradinė mokykla. Abiejose salose taip pat yra po vieną policijos nuovadą ir vaistinę su slauge ir pribuvėja. Teismo funkcijas atlieka iš Mauricijaus atvykstantis teisėjas. Agalegoje taip pat yra Mauricijaus meteorologijos tarnybos meteorologijos ir bevielio ryšio stotis. „Mauritius Telecom“ Agalegoje teikia palydovinio ryšio paslaugas. Šiuo metu salos gauna elektrą iš dyzelino generatorių, ji yra tiekiama nustatytu paros laikotarpiu. OIDC rengia planus išnaudoti Agalegoje atsinaujinančiuosius energijos išteklius.[1]

Vandentiekio ir kanalizacijos salose nėra. Geriamas vanduo surenkamas iš lietaus. Kitais tikslais naudojamas vanduo išgaunamas iš šulinių.

Salų kelių tinklą sudaro koralų ir smėlio keliai. Šiaurinėje saloje yra oro uostas (Agalega Island Airstrip). Agalegoje nėra giliavandenio jūrų uosto, yra tik nedidelių laivų prieplauka.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje gaminama ir eksportuojama kopra ir kokosų aliejus. Taip pat pragyvenimui auginami naminiai paukščiai, galvijai ir daržovės.

Dar visai neseniai Agalegoje nebuvo naudojami pinigai. Salų gyventojai apsipirkinėjo pasirašydami vyriausybės čekius, pagal kuriuos pinigai buvo nuskaičiuojami nuo jų sąskaitų. Šiuo metu saloje naudojamos Mauricijaus rupijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinė sala yra 12,5 km ilgio, 1,5 km pločio, jos plotas – 14.3 km². Pietinė sala yra 7 km ilgio ir 4,5 km pločio, plotas – 9,7 km². Tarp salų yra sekluma, todėl laivu iš vienos salos į kitą galima persikelti tik esant potvyniui.

Aukščiausias Agalegos salų taškas – Kolin Demerezas (Colline D’Emerez, Šiaurinė sala).

Salose klimatas karštas ir drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra – 26 ºC. Žemiausia temperatūra – 22,5 ºC, aukščiausia – 30,6 ºC. Karščiausias mėnuo – balandis. Švelnios žiemos laikotarpiu, nuo gegužės iki spalio, regione vyraujantys anticiklonai lemia vidutinio stiprumo rytų, pietryčių krypties vėjus, kurie sušvelnina Agalegos atogrąžų klimatą.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Abiejose salose vyrauja mangrovių pelkės ir riešutinių kokospalmių plantacijos. Agalegos salų regionas pasižymi didele vandens gyvūnų įvairove, bet sausumos gyvūnų rūšių nedaug. Salose gausu ibių. Endeminis gyvūnas – Agalegos salų dieninis gekonas (Phelsuma borbonica agalegae) – nuo 140 mm ilgio (patelės) iki 170 mm (patinai).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sooben Tylamma, Prospects of Renewable Energy on Agalega Islands, Mauritius Research Council. (Nuoroda tikrinta 2011-04-10)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Mauricijaus administracinis suskirstymas Flag of Mauritius.svg
Rajonai: Blek Riveris | Flakas | Gran Portas | Moka | Pamplemusas | Plen Vilemas | Port Luisas | Rivjer diu Ramparas | Savanas

Dependencijos: Agalega | Kargados Karachos | Rodrigesas