Mamprusiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mamprussi
Gyventojų skaičius 460 tūkst.
Populiacija šalyse Flag of Ghana.svg Gana: ~450 tūkst.
Flag of Togo.svg Togas: ~11 tūkst.
Kalba (-os) mampruli
Religijos Islamas
Giminingos etninės grupės dagombai, nanumbai, mosiai, gurmančiai

Mamprusiai (savivardis – Mamprussi), dar vadinami mampuliga, mampeliais – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės rytuose. Kalba mampruli kalba, kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga dagbani, vali, frafra ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms.

Mamprusių gyvenamas arealas yra vadinamas Mamprugu ir apima teritorijas dabartinėje šiaurės rytų Ganoje. Užima 2 Šiaurės regiono rajonus: Vakarų Mamprusį ir Rytų Mamprusį. Didžiausias miestas yra Vulugu, tačiau tradicinė Mamprugu monarchija ir kultūrinis centras koncentruojasi Nalerigu.

Baltoji Volta sudaro vakarinę ir šiaurinę Mamprugu ribą. Jų žemės ribojasi su dagombų teritorijomis pietuose, konkombų ir mobų teritorijomis rytuose, ir kusasių, farefare ir bulių teritorijomis šiaurėje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mamprusių sukurta valstybė Mamprugu buvo viena svarbiausių gurų valstybių Sudano kultūrinėje zonoje. Mamprusiai save laiko giminiškais dagombams ir nanumbams, su kuriais juos sieja bendros legendos ir protėvis.

Mamprusių valstybės įkūrimas siejamas su gausiomis legendomis, kurios prasideda Malio imperijoje ir pasakoja apie protėvių migracijas į dabartines teritorijas apie XIV a. Mamprugu įkūrėjas Gbevahas (Gbewaah) su savo žmonėmis atsikėlė iš Biu gyvenvietės šiaurėje į Pusigą, kur įkūrė Senąją Dagombos karalystę. Trys jo sūnūs vėl buvo priversti migruoti į pietus. Tohagu įkūrė Mamprugu karalystę, kurioje konsolidavosi mamprusiai, Mantambo – Nanuno karalystę, kurioje konsolidavosi nanumbai, o Sitobu įsitvirtino dabartinėje dagombų teritorijoje ir įkūrė Dagbono karalystę.

Iš šių trijų karalysčių Mamprugu laikoma svarbiausia, centrine visų gūrų tautų karalyste, o jų valdovas, tituluojamas najiriu labai dažnai konsultuodavo gretimų karalysčių (Dagbono, Mosių valstybių) valdovus.

Mamprugu teritorija apėmė ne tik pačių mamprusių etnines teritorijas, bet visą teritoriją šiaurės rytų Ganoje, kur dabar gyvena kusasiai, farefare, mobai. Karalystę sudarė 4 didelės sritys, kurios tik nominaliai pripažino Mamprugu valdovo valdžią, ir jai nebuvo būdinga tokio lygio centralizacija, kaip jos kaimyno Dagbono atvejui. Karalystės istorija yra mažai žinoma, tačiau jos stiprybę pirmiausia lėmė ne karinė galia, o jos valdovų statusas ir autoritetas kitų gurų tautų tarpe.

Valdant britams, mamprusių monarchija buvo išlaikyta.

Mamprusių kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mamprusių tradicinė kultūra turi daug panašumų su kitomis gurų tautomis (tokiomis, kaip dagombai, mosiai, nanumbai), su kuriais dagombai dalijasi bendras kilmės legendas. Jie turi išvystytą muzikinę tradiciją ir pasakojamąją literatūrą kuri perduodama klajojančių dainininkų.

Islamas, plitęs mamprusių tarpe nuo XIII a. ir atneštas vangarų prekybininkų, yra svarbiausia jų religija. Svarbiausia mamprusių šventė yra ugnies šventė