Jorubalandas

Gvinėjos įlankos regionas: Jorubalandas
Vieta	Pietvakarių Nigerija
Tautos	Jorubai
Valstybės	Ifė, Ojas, Ketu ir kt.

Benino civilizacija
Nok kultūra
Senieji kultūros židiniai:
Ifė, Nri, Tado, Bonas
XIV-XVII a.:
Benino imperija,
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
Imperijos XVII-XIX a.:
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
Kolonijos XIX-XX a.:
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
Nepriklausomybė:
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas
Benino civilizacijos regionai:
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai

Jorubalandas – istorinis regionas Vakarų Afrikoje, dabartininėje pietvakarių Nigerijoje ir pietų Benine. Vakaruose jis siekėsi su Vergų krantu, pietryčiuose - su Beninu, o rytuose - su igalų ir nupių žemėmis.

Geografija

Jorubalandas užima didelę teritoriją Nigerijoje. Beveik visą jį sudaro Jorubų aukštumos, apaugusios tropiniais miškais.

Tautos

Visas regionas yra apgyvendintas jorubų tautos, kuri skaidoma į daug skirtingų subgrupių, susidariusių dėl politinio regiono susiskaldymo.

Istorija

Mitinė jorubų priešistorė ir Ifė

Nėra tiksliai žinoma, kaip jorubai apgyvendino Jorubalandą. Jie, kaip ir visos kva kalbinės grupės tautos greičiausiai migravo iš šiaurės, apsigyveno į rytus nuo Nigerio (Igbolande), ir iš ten plito tolyn į vakarus. Spėjama, kad jorubų tautos etnogenezė vyko Ifės mieste.

Pasak legendų, pasaulis buvo sukurtas paliepus dangaus tėvui Olodumare, kuris įsakė dievui Obatalai sukurti tvirtą žemę. Vieta, kuri buvo sukurta pirmiausia, ir kurioje nusileido dievas kūrėjas, buvo Ifė. Tai buvo miestas, kuriame užgimė visa Benino civilizacija.

Svarbiausi Jorubų miestai

Žymiausias Ifės valdovas, nuo kurio skaičiuojama dinastija, buvo Oduduva. Vieni mitai teigia, kad jis buvo tiesioginis Obatalos palikuonis. Tačiau kai kurie mokslininkai ir legendos teigia, jog Oduduva buvo ateivis iš kitų kraštų, kuris sugebėjo tapti Ifės valdovu ir pajungti gentis (vadinamas ugbu), garbinančias Obatalą. Tai leidžia spekuliuoti idėjomis, kad Oduduva galėjo būti kilęs net iš Mekos.

Oduduva turėjo septynis sūnus, kurie apie XV a. pradžią davė pradžią dinastinėms linijoms ir karalystėms.

• Eveka tapo Benino karalystės rytuose valdovų oba pradininku.
• Oranjanas tapo Ojo karalystės šiaurėje pirmuoju valdovu, kurie tituluojami alafinais.
• Olofinas tapo Avori karalystės pietuose valdovu. Čia susiformavo avorių tautinė subgrupė.
• Fagbamila (arba Orangunas) įkūrė Ilos karalystę, kurioje susiformavo igbominų subgrupė.
• Ogboroganas (vėliau Obanta) įkūrė Idžebu karalystę prie jūros. Jo palikuonys tituluojami avudžale.
• Vienas sūnus įkūrė Ovo karalystę, buvusią tarp Ifės ir Benino.
• Vienas sūnus toli vakaruose įkūrė Ketu karalystę, valdomą alaketu.

Jorubų aukso amžius

Ojo imperijos ekspansija XVIII a.

Nuo XV a. Jorubalandą valdė įvairios šios ir kitos karalystės, kuriose formavosi skirtingos etninės jorubų subgrupės. Jų viršūnėje stovėjo valdovas, o jų valdžią kontroliuodavo keletas institucijų, tokios kaip oloye (susirinkimas) ir ogboni (dvasinė valdžia).

Nuo XVI a. viena iš svarbiausių Jorubų karalysčių - Ojas, buvo užkariauta Nupės. XVII a. Ojas išsivadavo iš jų valdžios ir pradėjo užkariavimus, refomavęs kariuomenę. Ojas pajungė milžiniškas sritis, suvienydamas beveik visą Jorubalandą, taip pat kontroliuodamas Aukso krantą.

Ojo subyrėjimas

XVIII a. pabaigoje Ojo imperijoje prasidėjus vidaus konfliktams, ji ėmė byrėti. Vakaruose išsivadavo Dahomėjos karalystė, Egbai sustiprėjo pietvakariuose. Pati Ojo sostinė buvo nusiaubta fulbių džihado karių, kurie tuo metu kūrė imperiją Sahelyje. Sostinė buvo perkelta į Ibadaną.

Tuo metu susiformavo daug naujų jorubų miestų-valstybių.

Kolonizacija

Per XIX a. britai skverbėsi į jorubų valstybes, užkariaudami jas vieną po kitos. Jorubalandas buvo įjungtas į Nigeriją.