Ašantis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ašančių imperija
Blank.png
 
Blank.png
1670 – 1902 Flag of the Gold Coast.svg

Flag of Ašantis

Vėliava

Location of Ašantis
Sostinė Kumasis
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1670
 - Panaikinimas 1902 m.

Ašantis (Asanteman) – istorinė akanų valstybė Vakarų Afrikoje, Aukso krante (dabartinės Ganos teritorijoje). 1570–1640 m. vadinta Kwaaman, 1640–1701 m. vadinta Kumaseman. Ją sukūrusi tauta vadinama ašančiais (tvi).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ašančio valstybės pirmtakės Kwaaman ir Kumaseman koncentravosi aplink Kumasio miestą ir iki 1701 m. buvo Denkiros valstybės vasalės. XVII a. viduryje ašančiai ėmė burtis į laisvą atskirų gentelių konfederaciją, kurios pagrindinis tikslas buvo priešintis Denkiros hegemonijai Aukso kranto regione.

1670 m. ašančių vadu išrinkus Osei Tutu, buvo pradėta dar stipresnė konsolidaciją, kurią sustiprino bendro ašančių identiteto kūrimas, pasirenkant auksinės kėdės (sika 'dwa) simbolį. Ši kėdė – svarbiausia ašančių vado regalija, tapo visos tautos simboliu, atspindima ašančių vėliavoje.

1690 m. Denkirai vykdant ekspansinius karus su valstybėmis pietuose, Ašantis šiaurėje labai sustiprėjo. 1701 m. jis susikovė su Denkira, ir mūšį laimėjo, pamažu įgydamas hegemoniją visame žemyniniame Aukso krante.

Per visą XVIII a. Ašantis kariavo su smulkiomis valstybėmis aplinkui. Buvo reorganizuota administracija, valdymas, kariuomenė, kas leido valstybei labai išsiplėsti. Didžiausio išsiplėtimo laikais XIX a. Ašantis kontroliavo 100 000 km² teritoriją ir valstybėje gyveno apie 3 mln. gyventojų.

XIX a. Ašantis nuolat kovojo su pajūrio valstybėmis, kurių stipriausia buvo fante tautos Mankesimas. Čia įsivėlė ir europiečių interesai: Britanija rėmė fante, o olandai – Ašančius. Daugybė permainingų karų baigėsi 1875 m., kuomet Ašantis galutinai pralaimėjo britams ir buvo paverstas Aukso kranto kolonija.

Ašanti tradicinių valdovų dinastija nėra nutrūkusi iki šiol.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Ašančio valstybės viršūnėje stovėjo valdovas asantehene, kuris vienintelis turėjo teisę šalyje paskirti mirties bausmę. Jis valdė iš sostinės Kumasio drauge su gana sudėtingu aparatu, sudarytu iš skirtingų ministerijų. Svarbiausias valdovo simbolis buvo auksinė kėdė, pasak legendos dovanota Ašančiams dievų. Tačiau asantehene valdydamas turėjo atsižvelgti į daugybes interesų ir apribojimų.

Valstybės provincijas valdė obiremponai, vietos valdytojai, kurie turėjo gana nemažą galią.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Ašanti valstybė garsėjo aukso dirbiniais: papuošalais, svareliais. Ašančiai išvystė labai savitą tekstilės techniką, gamino labai sudėtingo audimo audinius kente, o taip pat audinius su įvairių reikšmių ornamentais adinkra.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]