Saldžioji ceratonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ceratonia siliqua
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Caesalpinioideae
(Wikispecies-logo.svg Caesalpinioideae)
Gentis: Ceratonija
(Wikispecies-logo.svg Ceratonia)
Rūšis: Saldžioji ceratonija
(Wikispecies-logo.svg Ceratonia siliqua)
Ceratonia siliqua

Saldžioji ceratonija, saldžiavaisis pupmedis arba Šv. Jono medis (lot. Ceratonia siliqua, angl. Carob tree, vok. Johannisbrotbaum) – pupinių (Fabaceae) šeimos ceratonijų (Ceratonia) genties dvinamių augalų rūšis.

Kilusi iš Mažosios Azijos. Auga ir Viduržemio jūros salose. Biblijoje minima, kad šio augalo sėklomis dykumoje maitinosi Jonas Krikštytojas.

Kiekvienos sėklos svoris yra vienodas – 0,2 g, dėl to anksčiau išdžiovintos sėklos buvo naudojamos sveriant auksą ir brangakmenius. Iš ceratonijos vardo kildinamas žodis karatas.

Augalų morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaisius – 15 cm ilgio ankštara su keletu sėklų. Ankštara kartais susisuka ir primena ožio ragus.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sėklos naudojamos klijų gamyboje.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Ankštys saldžios ir labai vertingos. Jose yra apie 70 proc. cukrų, 6 proc. baltymų. Sėklose nepaprastai daug baltymų, nėra krakmolo ar cukraus.

Iš maltų sėklų miltų kepami kepiniai, miltai naudojami kaip šokolado pakaitalas. Iš sėklų gaunamas tirštiklis E 410, paskrudintos sėklos yra kavos pakaitalas.


Commons-logo.svg Vikiteka: Saldžioji ceratonija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka