Omejadų kalifatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
al-khilāfah umayyah الخلافة أموية
Omejadų kalifatas
buvęs kalifatas
Black flag.svg
661 – 750 Black flag.svg

Flag of

Vėliava

Location of
Kalifato žemėlapis 750 m.
Sostinė Damaskas
Valdymo forma Teokratija
Era Viduramžiai
 - Nužudomas Ali 661
 - Nužudomas Marvanas II 750 m.
Plotas
 - 750 15 000 000 km² (5 791 532 sq mi)
Valiuta Dinaras (moneta)

Omejadai, ar Umajadai (arab. بنو أمية = Banu Umayyah) – musulmoniška sunitų kalifų dinastija, valdžiusi 661750 m. iš Damasko. Kaip ir prieš juos buvusius Rašidunus ir vėliau valdžiusius Abasidus, juos pripažino beveik visi sunitai.

Omejadų valdoma valstybė, Omejadų kalifatas arba Damasko kalifatas, didžiausio išsiplėtimo laiku VIII a. vid. valdė teritorijas nuo Al-Andalus (dab. Ispanija) ir Magrebo vakaruose iki Sindo (dab. Pakistanas) ir Transoksianos (dab. Uzbekija) rytuose. Tai – penktoji didžiausia vientisa imperija pasaulio istorijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sufianidai[taisyti | redaguoti kodą]

Arabų kilmės Omejadų dinastija kildinosi iš Mahometo giminaičio Umajo, ir buvo priešiška atšaka tiesioginiams Mahometo palikuonims Hašemitams. Jų atstovas Utmanas buvo išrinktas trečiuoju Rašidunų kalifato kalifu. 656 m. jį nužudžius, Utmaro sūnėnas Muavija I (tuo metu Sirijos vietininkas) pradėjo pilietinį karą su naujai išrinktu (ketvirtuoju) kalifu Ali. Jam pavyko įgyti karinį pranašumą, dėl ko Muavijos armijos užėmė visas Rašidunų kontroliuojamas teritorijas. 661 m. Kufoje nužudžius Ali, Muavija įžengė į buvusio Kalifato sostinę, ir įtikino kitu kalifu išrinkti jį, o ne Ali sūnų Hasaną. Taip jis tapo pirmuoju Omejadų kalifu ir įtvirtino paveldimąją dinastiją. Kalifato sostinę jis įkūrė savo anksčiau valdytame Damaske.

Tiesioginiai Muavijos palikuonys vadinami Sufianidais. Iš karto po Muavijos mirties kalifate vėl kilo pilietinis karas (Antroji fitna) dėl paveldėjimo. Sūnus Jazidas susidūrė su stipriu Ali sūnaus Hasano pasipriešinimu. Pastarasis įsitvirtino Mekoje, kur jis su visa šeima buvo žiauriai išžudytas. Iš karto po to Jazidas nuslopino judėjimus Medinoje ir Basroje.

Marvanidai[taisyti | redaguoti kodą]

Po Jazido mirties 683 m. trumpam kalifu tapo jo sūnus Muavija II. Tačiau dvi susiklosčiusios politinės grupuotės iškėlė savo kandinatus – pirmojo kalifo palikuonį Abdalahą ibn al-Zubairą ir tolimą Jazido giminaitį (Omejadą) Marvaną. Pergalę šventė pastarasis, kuris išlaikė Omejadų hegemoniją kalifate, nors ir linija pasikeitė. Jam netrukus mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Abd al-Malikas, kuris iš naujo konsolidavo valdžią šalyje, vėl nukariavo Egiptą, Mesopotamiją ir Meką. Nuo tada dinastinių kovų valstybėje sumažėjo ir nusistovėjo paveldėjimo tvarka.

Valdant Marvanidams stabilizavosi vidinė šalies sistema ir kalifatas vėl ėmė plėstis. Buvo nukariauti berberų kraštai vakaruose (Magrebas), ir Kalifato armijos pasiekė Pirėnų pusiasalį, kur 732 m. Turo mūšyje juos galutinai sustabdė Frankų imperija. 712 m. Kalifato armija pasiekė Indo upę toli rytuose, ir užkariavo Sindą ir Pandžabą. Valdant Hišamui (724–743 m.) vyko karai šiaurės rytuose, kur musulmonai veržėsi į Tocharistaną (Balchą) ir Transoksianą (Samarkandą). Šios tolimos sritys liko menkai kontroliuojamos. Tuo metu visą laiką vyko ir kovos su Bizantijos imperija dėl Mažosios Azijos. Taip apie 743 m. Kalifatas pasiekė savo ekspansijos galybę, tapdamas penktąja didžiausia vientisa imperija pasaulio istorijoje.

Valdant Hišamui kalifo valdžia buvo gana stabili. Jis gerai sutvarkė valstybės aparatą, buvo taupus. Tačiau jo palikuonys sukauptas lėšas greit iššvaistė. Per dvejus metus po Hišamo mirties (743–744 m.) soste pasikeitė trys kalifai. Valstybės aparatas suiro, padėtis kariuomenėje neteko stabilumo. Vienas iš šių trijų kalifų buvo Validas II, kuris nesirūpino valstybės reikalais. Jis garsėjo kaip medžiotojas, poetas ar aktorius. Nesėkmingai konkuruodamas su tikrais menininkais, Validas II švaistė kalifato pinigus. Be to, jis nepaisė tikėjimo reikalavimų, net viešai paniekino Koraną, šaudydamas iš lanko į jo lapus kaip į taikinį. Tokiu jo elgesiu musulmonai pasipiktino ir jį nuvertė.

Hišamo įpėdiniai nebepatenkino visuomenės, vėl suintensyvėjo judėjimai, kurių metu veikė naujai susiformavę sektos, tautiniu (ypač persišku) pagrindu paremtos tapatybės. Vienas svarbiausių tarp jų buvo Hašimijos judėjimas, kurį rėmė daugiausia persai, nepatenkinti arabų kilmingųjų valdymu ir iškėlę naują kandidatą į sostą, Hašemitą Abu al-Abasą. 750 m. Didžiojo Zabo mūšyje Šiaurės Irake Abasidai galutinai nugalėjo Omejadus ir jų paskutinįjį kalifą Marvaną II. Šio giminaitis, Hišamo anūkas Abd ar-Rachmanas pabėgo į vakarus, kur 756 m. įkūrė atskirą dinastinę liniją – Kordobos emyratą.

Valstybės organizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Uolos šventovė Jeruzalėje.

Omejadų kalifato visuomenė buvo padalinta į keturias aiškias klases, kurios turėjo skirtingas teises. Tai buvo musulmonai arabai, musulmonai nearabai (mavali), laisvieji kitatikiai (dhimmi: krikščionys, žydai, zoroastristai) ir vergai. Mažėjant dhimi, vis daugėjo už arabus kultūringesnių mavali, kurie įgijo vis didesnę reikšmę šalyje, bet buvo diskriminuojami arabų, kurie valdė svarbiausius postus šalyje. Dėl šių įtampų ir kilo savotiška Abasidų revoliucija ir nuversta Omejadų valdžia.

Valdant Omejadams buvo sukurta daugiau ar mažiau stabili kariuomenės, politinio administravimo sistema, nusistovėjo provincijos, atsirado centrinės valdžios struktūros. Kalifui valstybę administruoti padėjo 6 ministerijos (divanai).

Omejadai buvo puikūs statytojai, puoselėjo menus ir kultūrą. Jų viešpatavimo laikotarpis priklauso Islamo aukso amžiui. Svarbiausi išlikę Omejadų paminklų yra Uolų bažnyčia Jeruzalėje, Omeijadų mečetė Damaske, Pranašo mečetė Medinoje ir kt.

Valdovų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Orn-Syria.png
Didžiosios Sirijos istorija
Libano, Palestinos, Jordanijos
Senovės Sirija, Kanaanas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
(Tulunidai > Hamdanidai)
Fatimidai > Seldžiukai
Zengidai > Ajubidai
Outremeras:
Jeruzalė, Antiochijos kng., Tripolio grf., Edesos grf.
Egipto mameliukai:
Bahri dinastija > Burdži dinastija
Osmanų imperija (Sirija)
Prancūzų Sirija, Britų Palestina
Sirija, Libanas, Jordanija, Izraelis, Palestina

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]