Tėbai (Egiptas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tėbai
S40 X1
O49
G7
Memnon Colossi.jpg
Memnono kolosai

Tėbai
Koordinatės: 25°43′14″N 32°36′37″E / 25.72056°N 32.61028°E / 25.72056; 32.61028Koordinatės: 25°43′14″N 32°36′37″E / 25.72056°N 32.61028°E / 25.72056; 32.61028
Vieta: Egiptas, Kenos muchafaza
Regionas: Aukštutinis Egiptas
Adm. vienetas: Vaset (4-as nomas)
Istorija
Pastatytas: 3 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas: I a. pr. m. e.
Laikotarpis: senovė
Tauta: egiptiečiai
Dievas: Amonas, Muta, Chonsas
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 87

Tėbai (gr. Θηβαι, Thēbai) – graikiškas senovės Egipto miesto Vaset („skeptras“), kitaip niwt („Miestas“) arba niwt-rst („Pietų miestas“) pavadinimas. Jis yra prie Nilo ir buvo Vaseto nomo (Aukštutinio Egipto srities) sostinė. 11-os ir 18-os dinastijų laikais buvo Egipto sostine. Manoma, kad Tėbai 19801770 m. pr. m. e. ir 1400668 m. pr. m. e. laikotarpiais buvo didžiausias pasaulio miestas.

Šiuo metu senųjų Tėbų vietoje yra Luksoro miestas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
wAst
Vaset
S40 X1
O49
G7
„skeptras“
njwt
Niut
O49
X1 Z1
„miestas“
njwt-rst
Niut-Reset
O49
X1 Z1
M24
„Pietų miestas“
Graikų k. Tėbai (Θῆβαι)
Koptų k. Thaba

Vasetas Senosios karalystės laikais buvo nežymus provincijos miestelis. Tačiau Tėbų rajone buvo rasti du 3-os ar 4-os dinastijų kapai, o taip pat nedidelė 5-6 dinastijų laikotarpio kapų grupė (Vakariniame Nilo krante, al-Khokha kalvos pietiniame šlaite). Mat faraonai tuo metu daugiausia buvo laidojami prie Memfio.

Tėbų iškilimas prasidėjo, kai 11 dinastijos faraonas Mentuhotepas, pasivadinęs Neb-Hept-Ra, suvienijo Egiptą. Jis šalį valdė 51 m. ir Deir el-Bahri pasistatė laidojimo šventyklą, kuri vėliau įkvėpė Hatčepsutę (18 dinastija) ten pat pasistatyti dar didingesnę savo laidojimo šventyklą.

Tėbus 661 m. pr. m. e. užėmė asirai. Tas įvykis yra minimas Biblijoje. Ptolomėjų laikais (30430 m. pr. m. e.) jis dar buvo reikšmingas miestas. Tačiau po to, kai 29 m. pr. m. e. Tėbus užėmė romėnai, čia buvo likę tik keli atskiri kaimai. Nuo tada miestas visam laikui prarado savo svarbą.

Tėbų sugrįžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Tėbus nustota kalbėti iki pat Ptolemėjų laikų, kai čia pradėjo lankytis Graikijos ir Romos keliautojai. Diodoras Sicilietis, lankęs Egiptą 57 m. pr. m. e., rašė, kad ten puikesni rūmai nei bet kur kitur, o faraonų kapai tokie nuostabūs, kad nėra vilties, kad bus sukurta kas nors panašaus. Tačiau apie Tėbus vėl buvo užmiršta ir IV-XVII a. laikotarpiu jie beveik niekur neminimi. Tiesa, jų vieta buvo pažymėta 1595 m. žemėlapyje. Ir nors tėvas Šarlis Fransua 1668 m. aplankė „mumijų vietą“, tačiau neįžvelgė jos svarbos. Tik prancūzas tėvas K. Sikardas, vadovavęs jėzuitų misijai Kaire, lankęsis Egipte apie 17081712 m., identifikavo vietovę kaip Tėbus. Jis rado 10 atvirų faraonų kapų ir rašė apie jų sienų piešinius. Tačiau beveik visi jo užrašai dingo.

Tad pirmasis reikšmingesnis rašytinis liudijimas priklauso anglui Ričardui Pokokui, 1738 m. pasiekusiam Denderą ir Tėbus. 1743 m. jis išleido pirmą, o 1745 m. antrąjį „Rytų ir kai kurių kitų šalių aprašymų“ tomus. Jo nupieštame plane pavaizduota 18 kapų, tačiau tik pusę jų buvo galima aplankyti. 1768 m. škotas Džeimsas Briusas aplankė Ramzio IV ir Ramzio III kapus. Antrasis netgi vadinamas „Briuso kapu“.

Istoriniai paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Karnako šventykloje

Seniausi išlikę Tėbų pastatai yra Karnako šventykla, datuojama Viduriniosios karalystės laikmečiu.
Tame pačiame rytiniame Nilo krante yra ir Luksoro šventykla.

Vakariniame Nilo krante:

Kilmingųjų kapai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai apie 800 ištirtų kapų Nilo vakariniame krante. Didžioji jų dalis pasiskirsčiusi penkiuose plotuose. Šiauriausi kapai yra al-Tarif ir priklauso Antrajam pereinamajam laikotarpiui ir Viduriniosios karalystės pradžiai. Kiek į pietus, Dra Abu al-Naga kalvos šlaite, rasta 80 kapų, kurių didžiuma priklauso 17-20 dinastijų žyniams ir valdininkams bei keletui 17 dinastijos valdytojų. Toliau į pietvakarius yra al-Assssif su 40 kapų, daugiausia Naujosios karalystės ir vėlesnių laikų. Toliau į pietus yra al-Khokha kalva, kurioje rasti penki Senosios karalystės laikų kapai ir 53 kapai iš 18 ir 19 dinastijų laikų. Toliau į vakarus yra mitinio musulmonų šeicho Abd al-Kurno vardu vadinama kalva, kurioje rasti 148 kapai, kurių dauguma priklauso 18 dinastijai. Į šiaurę nuo šios kalvos yra gerai žinomas Deir al-Bahri, garsus Hatčepsutės ir Mentuhotepo šventyklomis. Ir pagaliau į pietus nuo Abd al-Kurno ir greta Merenptaho šventyklos yra Qurnet Murai kalva, kurioje yra rasta 17 kapų, priklausančių Ramzių laikmečiui. Neabejotina, kad tose vietose yra tūkstančiai kitų, dar neatrastų kapų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]