Gižai
| Gižai | ||
|---|---|---|
| ||
  Gižai |
||
| Koordinatės | 54°36′18″š. pl. 23°13′26″r. ilg. / 54.605°š. pl. 23.224°r. ilg.Koordinatės: 54°36′18″š. pl. 23°13′26″r. ilg. / 54.605°š. pl. 23.224°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gižų seniūnija | |
| Gyventojų | 453 | |
 Vikiteka |
Gižai | |
Gižai – kaimas Vilkaviškio rajone, į šiaurę nuo kelio A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , prie kelio 187 Gižai–Pilviškiai , 10 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Yra paštas (LT-70013). Nuo 2003 m. spalio veikia Gižų kaimo bendruomenė.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Gižus teka Rausvės intakas Muldžius. 2 km į vakarus nuo Gižų yra Rūdos ežeras. Netoliese įsikūrę Naujieji Gižai.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VILKAVIŠKIS – 14 km | Rimavičiai – 3 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| MARIJAMPOLĖ – 12 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkėse tikriausiai buvo išgaunama balų rūda, iš kurios lydyta geležis (tai leidžia spėti tokie vietovardžiai kaip Gižų Rūda, Rūdos ežeras).
Gižai pirmąkart paminėti 1744 m. 1775 m. minimas kaimas ir Gižų dvaras, kuris priklausė Minsko vaivadai A. M. Chmarai, pastatydinusiam medinę Gižų bažnyčią. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Abipus kelio, vedusio nuo dvaro link bažnyčios, pradėjo kurtis gyvenvietės.
1784–1947 m. veikė pradžios mokykla, 1947–1952 m. progimnazija, 1996–2002 m. vidurinė, nuo 2002 m. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė mokykla.
Draudžiamąją lietuvių spaudą Gižų apylinkėse platino knygnešys Orumas. Gižuose savo knygrišyklą turėjo knygnešys Juozas Rimša. 1905 m. Gižų valstiečiai uždarė rusišką pradžios mokyklą, pašalino carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują, valsčiau viršaičiu tapo Pranas Lingys. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos Gižų skyrius. 1922–1930 m. dvare veikė Seinų kunigų seminarija. 1939 m. įsteigtas paštas, 1940 m. biblioteka, 1955 m. medicinos punktas, 1964 m. kultūros namai.
1941 m. birželio 14 d. iš Gižų ištremtos 3 šeimos (13 žmonių). Po Antrojo pasaulinio karo Gižų apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai.
1950–1993 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.[2] 2012 m. patvirtintas Gižų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. 2-oji pusė | Gižų seniūnijos centras | ? |
| XX a. pradžia | Gižų valsčiaus centras | ? |
| 1918–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Gižų apylinkės centras | Vilkaviškio rajonas |
| 1995– | Gižų seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo centre prie aikštės – mūrinė neogotikinė Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1850 m., architektas Henrikas Markonis. Halinės trinavės bažnyčios sienos iš akmenų, su raudonų plytų eilėmis, bokšto ir korpuso kampai sutvirtinti kontraforsais, kuriuos puošia bokšteliai. Bažnyčios viduje neogotikiniai altoriai, vargonų choras, sakykla.
Paminklas 6 sušaudytiems Lietuvos partizanams, pastatytas 1993 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmojo Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo metu buvo trys Gižų kaimai: Gižų Ūkininkų kaimas turėjo 38 ūkius su 223 gyventojais, Gižų Daržininkų turėjo 25 ir 136; Naujųjų Gižų kaimas – 3 ir 14. Su Gižų dvaro sodyba ir jos 46 gyventojais Gižus iš viso tada sudarė 67 ūkiai bei 419 gyventojų.
 | ||||||||
| 1827 m. | 1881 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1977 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 268 | 581 | 230 | 269 223 (kaime) 46 (dvare) |
212 | 356 | 527 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 590 | 499 | 524 | 548 | 514 | 453 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Ališauskas Juozas (Klaidas) Lietuvos partizanas. Gim. 1922 m. Žuvo 1949 m. lapkričio 21d. Nendrinių kaime,
- Baršauskas Juozas, architektas, kraštotyrininkas.
- Baršauskas Kazimieras, profesorius, išlikusi gimtoji sodyba.
- Draugelytė-Galdikienė Magdalena, pedagogė, visuomenės veikėja.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gatvė prie bažnyčios
Akmuo seminarijai atminti
Gižų dvaro svirnas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Rasa Butvilaitė ir kiti. Gižai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 739 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gižai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 577 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Gižai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 123 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gižai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 636
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Gižai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 415 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaimo bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2007-08-08 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||