Pilviškių valsčius
54°43′š. pl. 23°13′r. ilg. / 54.72°š. pl. 23.22°r. ilg.
| Pilviškių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pilviškiai |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Marijampolės apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1918–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Pilviškių valsčius (rus. гмина Пильвишки, lenk. gmina Pilwiszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Pilviškiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Pilviškių seniūnija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti Pilviškiai, netekę miesto teisių, ir keli kaimai iš Antanavo valsčiaus.[1] Pilviškių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kazlų Rūdos rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[2] | 6835 | ||||
| 1923 m.[3] | 52 | 4582 | 681 | 43 | |
| 1932 m. | 46 | 4216 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
150 | 9 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Šopys, 1932 m.[6]
- Juozas Rimša, nuo 1940 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Aržuolupis | Ąžuolupio seniūnija | - |
| Bagotoji | Bagotosios seniūnija | Bagotosios apylinkė |
| Būdviečiai | - | Būdviečių-Gudelių apylinkė |
| Jurkšai I | Jurkšų seniūnija | - |
| Kermušis | Kermušio seniūnija | - |
| Opšrūtai | - | Opšrūtų apylinkė |
| Oželiai | - | Oželių apylinkė |
| Paežeriai | - | Paežerių apylinkė |
| Parausiai | - | Parausių apylinkė |
| Pilviškiai | Pilviškių miestelio I rajono seniūnija, Pilviškių miestelio II rajono seniūnija, Pilviškių miestelio III rajono seniūnija |
Pilviškių I apylinkė, Pilviškių II apylinkė |
| Šiaudiniškė | Šiaudiniškės seniūnija | - |
| Užuoganai | Užuoganų apylinkė | |
| Varakiškė | Varakiškės seniūnija | - |
| Višakiškė | Višakiškės seniūnija | - |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Pilviškių valsčiuje buvo 43 gyvenvietės:
- Antanavos kaimas 28 ūkiai – 154 gyventojai
- Aržuolupio kaimas 1 – 8
- Audeiškių kaimas 3-20
- Aukštiškės (Aukšilio) kaimas 2-14
- Bagotosios (Bagotšilio) kaimas 61-292
- Bartninkų kaimas 27-163
- Berštupio kaimas 4-27
- Beržnovenos (Dambrauskų) kaimas 6-31
- Beržnovenos (Čepaičio) kaimas 6-38
- Budviečio kaimas 6-38
- Gabriškių kaimas 5-30
- Geruliškių kaimas 8-62
- Iždagos Mažosios kaimas 1-12
- Iždagos Aukštosios kaimas 4-19
- Juozūniškių (Kaženio) kaimas 8-47
- Juozūniškių (Justitutskio) kaimas 3-18
- Juozūniškių palivarkas 1-18
- Jurkšų kaimas 25-199
- Kalvos kaimas 9-49
- Karklyniškių kaimas 16-86
- Kermušio kaimas 2-17
- Kirsnokiškių (Buizynės)kaimas 11-53
- Kriauniškių kaimas 11-59
- Kučiškių kaimas 3-14
- Linksmakalnio kaimas 2-13
- Meištiškių kaimas 12-73
- Paprūdžių kaimas 13-78
- Pilviškių miestelis 300–2358
- Pinciškių kaimas 4-24
- Potašiškių kaimas 3-23
- Stepkiškių kaimas 2-18
- Steiniškių kaimas 7-44
- Šatmušio kaimas 14-71
- Šaudynės kaimas 6-39
- Šaudadūšės kaimas 2-15
- Šliurpkiškių kaimas 5-40
- Timciniškių kaimas 5-26
- Ubagnavėnos kaimas 5-23
- Ušpilvių kaimas 9-45
- Ušprūdžių kaimas 2-16
- Vaitų kaimas 13-77
- Varakiškių kaimas 10-54
- Visakiškių kaimas 16-77
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4582 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1862 | Penkvalakiai | Juozas Kaukas, draudžiamos spaudos platintojas | 1895 |
| 1897 | Paršeliai | Vladas Čekauskas, karininkas | 1943 |
| 1899 | Gudeliai | Mykolas Mačiukas, karininkas | 1950 |
| 1938 | Geruliškė | Jonas Klimavičius, kalbininkas | |
| 1942 | Berštupis | Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas | 2022 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 786 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 184
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 467–468 pusl.