Žaliosios valsčius

Žaliosios valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Žalioji
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Žaliosios valsčius (rus. гмина Зеленка, lenk. gmina Zielonka) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Žalioji. Valsčiaus teritorijoje dabar yra Klausučių seniūnija.

Istorija

Iki 1230 m. birželio 16 d., kai lenkų pakviestas Kryžiuočių ordinas Krušvice su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno sūduviai. Kryžiuočiams sūduvius 1279–1283 m. žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol Melno taikos sutartimi, 1422 m. rugsėjo 27 dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos.

Po beveik 400 metų, 1795 m. lapkričio 25 d. vokiečiai okupavo ir prie Prūsijos karalystės prisijungė ir likusią Sūduvos dalį – tuo užbaigdami, ką buvo pradėję 1279-aisiais. Bet vos dvylikai metų praėjus, jau 1807 m. vasarą, Napoleonas ją prisijungė prie savo, Prancūzijai priklausančios Varšuvos kunigaikštystės. Napoleonui sosto atsisakius, nuo 1815 m. birželio 9 d. iki 1915 m., kai vokiečiai ją vėl užėmė, Sūduva nominaliai tapo autonominės Lenkijos karalystės (Vienos Kongreso Lenkijos) dalimi, bet faktiškai, tiktai Rusijos Imperijos Šiaurės vakarų kraštu.

Rusai, numalšinę 1863 m. sukilimą ir uždraudę lietuvišką spaudą, 1867 m. sausio 13 d. pertvarkė Augustavo ir Plocko gubernijas į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų. Suvalkų gubernija buvo padalinta į 7 apskritis, Vilkaviškio apskrityje buvo įsteigtas Žaliosios valsčius, kurio centras buvo Žaliosios bažnytkaimis. Valsčiaus valdybą sudarė vaitas, taip pat vadinamas viršaičiu, ir valsčiaus sekretorius. Jiems padėdavo vienas ar du laisvai samdomi raštininkai. Valsčiaus įstaiga pradžioje buvo Kataučiznos dvaro kordone. Netrukus, tačiau, valsčiaus valdybai buvo pastatytas gražus mūrinis pastatas pačioje Žaliojoje. Jame buvo erdvi raštinė, du valsčiaus sekretoriaus kambariai, vienas sargo ir du maži areštinės kambarėliai.

Žaliosios valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (1 apylinkė), Naumiesčio rajonui (6 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		3122
1923 m.	93	3678	396		35
1932 m.	79	4029		9 seniūnijos
1949-01-01 (išsamiau)	73			9 apylinkės

Vadovai

• Kas buvo pirmuoju Žaliosios vaitu, nėra žinoma. Vienas iš pačių pirmųjų buvo žmonių 1875 m. išrinktas Andriškių kaimo bajoras Jonas Misiukevičius. Jo prosenelis buvo atsikėlęs nuo Trakų į čia jam Lietuvos valstybės dovanotą žemę. Jis buvo baigęs Marijampolės gimnaziją, gerai kalbėjo lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai; jo iniciatyva, apie 1885 m. buvo atidaryta Žaliosios pradžios mokykla. Žmonių gerbiamas ir mėgiamas, jis viršaičio pareigas ėjo iki pat savo netikėtos mirties 1895 m. Tada Žaliosios vaitu neilgai buvo jo 22 metų sūnus Andrius Misiukevičius (miręs 1944 m. vasarą).
• Prasidejo beveik dešimtį metų trukusi savivaldybės krizė. Žaliosios viršaičiu tapo Krunkaitis iš Juodupėnų. Jis tuoj pat plačiai pagarsėjo, kaip niekada neišsipagiriojantis, ir „Žagaro“ vardu, net pateko į Kudirkos „Viršininkus“ (Vilkus), kur Vincas Kudirka spalvingai aprašo, kaip Žaliosios („Raudonės“) valsčiaus viršaičio pareigas kurį laika „ėjęs“ dvaro šuva – su girto vaito jam ant kaklo užkabinta, viršaičio „bleke“.
• Pagaliau žmonės išsirinko jiems gerai žinomą Andriškių kaimo ūkininką Joną Balandą. Tačiau jis 1905 m. buvo apkaltintas išeikvojęs valsčiaus pinigus. Nors juos, atrodo, bus pasisavinęs valsčiaus sekretorius, už netvarką J. Balanda turėjo atsakyti savo paties turtu – prarado ūkį ir vėliau nelaimingai žuvo karo metu.
• Žmonės tada išsirinko jauną Vinco Žemaičio tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius – Joną Pavilčių iš Šūklių, kuris vaito pareigas ėjo 9 metus, iki pat 1914 m. karo. Tada iš jo jas perėmė kitas šūklietis Jonas Šulinskas, kiek vėliau – Jonas Ufas iš Andriškių.
• Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo 1918 m. lapkričio iki pirmosios rusų okupacijos Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo Juozas Jasulaitis iš Bobių.
• Užėjus sovietams Žaliosios viršaičio pareigas perėmė S. Astrauskas, kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė Klausučiuose gyvenantį 1863 m. sukilimo tremtinių anūką: 1922 metais iš Saratovo gubernijos į Lietuvą sugrįžusį, Feliksą Sereičiką (kuris yra parašęs labai trumpus, bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus). Žaliosios valsčiaus viršaičiu jis buvo nuo 1941 iki 1944 m., kai susirgęs perdavė savo pareigas Z. Garšvai ir 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Andriškiai	Andriškių seniūnija	Andriškių apylinkė
Arminai	Arminų seniūnija	-
Augalai	Augalų seniūnija	Augalų apylinkė
Bobiai	Bobių seniūnija	Bobių apylinkė
Daržininkai	Daržininkų seniūnija	Daržininkų apylinkė
Juodupėnai	Juodupėnų seniūnija	Juodupėnų apylinkė
Mierčiai	Merčių seniūnija	Mierčių apylinkė
Sūdava	Sudavos seniūnija	Sūdavos apylinkė
Šūkliai	Šūklių seniūnija	Šūklių apylinkė
Žalioji	-	Žaliosios apylinkė
Iš viso:	9 seniūnijos	9 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį ir vienintelį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Žaliosios valsčiuje buvo 35 gyvenvietės:

• Andriškių kaimas 29 ūkiai – 205 gyventojai
• Bobių kaimas 12-86
• Daržininkų kaimas 22-163
• Didvyžių bažnytkaimis 1-152
• Didvyžių dvaras 5-22
• Grigaičių (Skomskos volės) kaimas 4-17
• Iškartų dvaras 1-42
• Juodupėnų kaimas 19-142
• Juozapavo (Tarpučio) kaimas 9-69
• Juškų kaimas 17-112
• Karalynės palivarkas 4-33
• Kataučiznos dvaras 2-193
• Luišių kaimas 9-35
• Mierčų kaimas 24-194
• Mierčų dvaras 2-59
• Paražniškių (Raudonės) palivarkas 1-29
• Pocviečio kaimas 3-15
• Pocviečio dvaras 1-125
• Pracapolės kaimas 2-62
• Pracapolės palivarkas 8-32
• Puodžiškių dvaras 2-143
• Rementiškių kaimas 5-30
• Rementiškių dvaras 1-138
• Rūdžių kaimas 10-59
• Rumokų kaimas 7-34
• Rumokų dvaras 54-232
• Skliausčių kaimas 13-62
• Skliausčių dvaras 1-63
• Skomskos volės (Grigaičių) dvaras 1-111
• Šapalų (Žalėsės) dvaras 1-60
• Šūklių kaimas 36-266
• Šūklių dvaras 13-186
• Vaileškų dvaras 37-215
• Žaliosios kaimas (1924 bažnytkaimis) 9-62
• Žinių kaimas 31-230

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3678 žmonės:

• Lietuviai – 92% (3383);
• Vokiečiai – 5,3% (194);
• Lenkai – 1,1% (41);
• Žydai – 0,7% (24);
• Kiti – 1% (36).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1878	Pocvietis	Bronius Prapuolenis, chemikas ir publicistas	1965
1887	Žalioji	Vladas Dubas, romanistas	1937
1896	Andriškiai	Vincas Žemaitis, miškininkas ir etnologas	1983
1902	Juškai	Pranas Dielininkaitis, sociologijos profesorius	1942
1919	Rumokai	Vladas Delinikaitis, kunigas, Romos kolegijos prefektas	2007
1919	Žyniai	Leonas Kriaučeliūnas, veterinaras	1997
1920	Mierčiai	Stasys Baranauskas-Baras, dainininkas	2006
1920	Bobiai	Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas	1997
1930	Šūkliai	Gintautas Iešmantas, žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras
1931	Saugučiai	Juozas Marcinkevičius, istorikas
1939	Rumokai	Gražvydas Kirvaitis, literatūrologas, vertėjas
1942	Rumokai	Raimundas Kirvaitis, elektronikas

Šaltiniai

• Bernardas Šaknys. Nuo Šeimenos krantų. – Vilnius, 2002, 109–114 pusl.
• Feliksas Sereičikas. Atsiminimai. – Chicago, 1973.