Bartninkų valsčius
(Nukreipta iš puslapio Bartininkų valsčius)
54°31′š. pl. 23°02′r. ilg. / 54.51°š. pl. 23.03°r. ilg.
| Bartninkų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Bartninkai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950) |
Bartninkų valsčius (arba Bartininkų valsčius, rus. гмина Бартники, lenk. gmina Bartniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Bartninkai. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Bartninkų seniūnija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVIII a. pabaigos, Karalkrėslio valsčiui netekus administracinės reikšmės. 1905 m. pabaigoje Bartninkų gyventojai išvaikė caro valsčiaus pareigūnus.[1]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[2] | 8190 | ||||
| 1923 m.[3] | 110 | 5700 | 914 | 44 | |
| 1932 m. | 119 | 5761 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
175 | 9 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Alksninė | Alksninės seniūnija | - |
| Bartninkai | Bartininkų seniūnija | Bartninkų apylinkė |
| Krijobaliai | Krijobalių seniūnija | - |
| Kuosiai | - | Kuosių apylinkė |
| Moliniškiai | - | Moliniškių apylinkė |
| Ožkabaliai I? | Ožkabalių seniūnija | - |
| Pagerniavė I | Pagernevės seniūnija | - |
| Pašeimeniai | Pašeimenių seniūnija | - |
| Patilčiai | Patilčių seniūnija | Patilčių apylinkė |
| Piliakalniai | Piliakalnių seniūnija | - |
| Rasiai | - | Rasių apylinkė |
| Sausininkai | Sausininkų seniūnija | - |
| Šilbaliai | - | Šilbalių apylinkė |
| Vaisbūniškiai | Veizbūniškių seniūnija | Vaisbūniškių apylinkė |
| Vartai | - | Vartų apylinkė |
| Vilkabaliai | Vilkabalių seniūnija | Vilkabalių apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Bartninkų valsčiuje buvo 44 gyvenvietės:
- Alksnynės kaimas 2 ūkiai – 10 gyventojų
- Antaniškių kaimas 9-65
- Bartninkų kaimas 72-539
- Bartninkų dvaras 33-144
- Bladislavo dvaras 8-22
- Budavonės dvaras 13-85
- Budavonės kaimas 9-44
- Dambaukos kaimas 29-190
- Daržų kaimas 8-42
- Dirvonų dvaras 6-30
- Dubiškių viensėdis 1-18
- Geisteriškių kaimas 24-201
- Grabaukos dvaras 20-104
- Grajauskų kaimas 31-196
- Kamičių kaimas 15-105
- Krijobalių kaimas 15-122
- Kunigiškių kaimas 39-278
- Lamakynos kaimas 3-16
- Margų dvaras 27-42
- Markavo dvaras 20-77
- Naujienėlės dvaras 13-69
- Oškabalių kaimas 48-354
- Pagemevėes dvaras 29-165
- Paraužių dvaras 23-78
- Paraužių kaimas 3-9
- Patilčių dvaras 24-140
- Patilčių kaimas 10-63
- Pažeimenių kaimas 29-194
- Pažeimenių palivarkas 1-0
- Pažeimenių dvaras 14-46
- Palenių kaimas 13-89
- Piliakalnių kaimas 26-149
- Piliakalnių dvaras 15-74
- Rasių dvaras 34-103
- Sausininkų kaimas 39-405
- Šeškinių kaimas 8-43
- Šilbalių kaimas20-205
- Šulų kaimas 13-93
- Vartų kaimas 45-320
- Veizbūniškių dvaras 2-141
- Vilkabalių dvaras 35-169
- Vilkabalių kaimas 35-198
- Vinkšnupių kaimas 29-154
- Vinkšnupių dvaras 22-109
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5700 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1851 | Ožkabaliai I | Jonas Basanavičius, „Aušros“ įkūrėjas, Vasario 16 akto signataras | 1927 |
| 1882 | Ožkabaliai | Pijus Mičiulis, dramaturgas | 1923 |
| 1892 | Ožkabaliai | Pijus Dambrauskas, kunigas, profesorius | 1988 |
| 1902 | Šilbaliai | Pijus Glovackas, komunistų veikėjas | 1941 |
| 1905 | Bartninkai | Pijus Brazauskas, kunigas, dailininkas | 1990 |
| 1906 | Geisteriškiai | Izabelė Matusevičiūtė, kalbininkė | 1967 |
| 1908 | Ožkabaliai | Venancijus Ališas – Arminas, poetas, prelatas | 1975 |
| 1909 | Geisteriškiai | Izabelė Motekaitienė – Blauzdžiūnaitė, solistė, dainavimo mokytoja | 1985 |
| 1914 | Pašeimeniai | Gražvydas Juozas Lazauskas, spaudos darbuotojas | 2003 |
| 1918 | Vartai | Vytautas Eidukaitis, mokytojas, poetas | 1998 |
| 1924 | Bartninkai | Albinas Baranauskas, rašytojas, poetas | 2013 |
| 1927 | Šilbaliai | Liuda Gelgotaitė-Puniškienė, poetė, politinė kalinė | 2006 |
| 1932 | Bartninkai | Danutė Bindokienė-Brazytė, rašytoja, redaktorė | |
| 1939 | Vincas Bartusevičius, pedagogas, išeivijos veikėjas | 2020 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bartninkai(parengė Vidmantas Daugirdas, Andra Laužinskaitė, Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-09-25).
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 777 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 783 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35–36