Kybartų valsčius

Koordinatės: 54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg. / 54.64; 22.76
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg. / 54.64; 22.76

Kybartų valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kybartai,
Virbalis (188?–1915)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты, lenk. gmina Kibarty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis. Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų seniūnijai ir Virbalio seniūnijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus, o prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.[1] 1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:[2]

Lietuvių tauta neteko pasitikėjimo biurokratiška valdžia, ir vien tik laisvai mūsų išrinkti atstovai su Steigiamojo balso teisėmis, sujungę valstybės valdžią su liaudimi, gali išgelbėti mus, Lietuvos valstiečius, iš vergiškos, beteisiškos, vargingos padėties


Po I pasaulinio karo prijungtas Virbalio valsčius. Kybartų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[3] 7144
1923 m.[4] 234 6086 613 43
1932 m. 123 6055 12 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
208 7 apylinkės [6]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Bijotai Bijotų seniūnija -
Daugėlaičiai Daugelaičių seniūnija -
Griebčiai Griebčių seniūnija Griebčių apylinkė
Gudkaimis Gutkaimio seniūnija Gudkaimio apylinkė
Keturkaimis Keturkaimio seniūnija Keturkaimio apylinkė
Kybartai Kybartų seniūnija Kybartų apylinkė
Kybeikiai Kybeikių seniūnija -
Mažučiai Mažučių seniūnija -
Moliniai - Molinių apylinkė
Slibinai Slibinų seniūnija -
Stanaičiai Stanaičių seniūnija Stanaičių apylinkė
Šiaudiniškiai Šiaudiniškių seniūnija -
Vilkupiai Vilkupių seniūnija -
Virbalis - Virbalio apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:

  • Augustavų palivarkas 1 ūkis – 57 gyventojai
  • Bajorų kaimas 4-37
  • Bajorų dvaras 1-57
  • Daugelaičių kaimas 57-562
  • Eukstakavo dvaras 1-67
  • Griebčių kaimas 22-135
  • Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
  • Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
  • Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
  • Karalinavo palivarkas 3-15
  • Keturkaimio dvaras 27-129
  • Kybartų kaimas 109–1116
  • Kybeikių I kaimas 44-285
  • Kybeikių II kaimas
  • Kybeikių dvaras 16-94
  • Kostantinavos palivarkas 1-76
  • Lauckaimio I kaimas 23-228
  • Lauckaimio II kaimas 22-143
  • Lepaltavo dvaras 1-39
  • Lipniškių kaimas 7-63
  • Maravilės dvaras 3-26
  • Mažučių kaimas 31-236
  • Navadolės kaimas 30-175
  • Navadolės dvaras 1-52
  • Ostankino I kaimas 18-87
  • Ostankino II 10-62
  • Ostankino III 16-96
  • Paražnų dvaras 1-114
  • Paulinavų kaimas 4-31
  • Prapuolenų kaimas 10-73
  • Sakalupio dvaras 1-70
  • Slibinų kaimas 19-152
  • Stanaičių kaimas 31-256
  • Stulgelių dvaras 4-36
  • Šiaudiniškių dvaras 1-178
  • Šiaudiniškių kaimas 17-139
  • Šikšnių kaimas 8-48
  • Šikšnių dvaras 1-176
  • Šikšnių palivarkas 1-43
  • Šuklelių kaimas 12-91
  • Terespolės dvaras 1-82
  • Vilkupio dvaras 1-85
  • Zabelinos palivarkas 1-43

Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 6086 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1870 Slibinai Vincas Dargis, kunigas
1888 Eustakavas Viktoras Budzinskis, politikas 1976
1894 Kybartai (kaimas) Viktoras Giedrys, karininkas 1955
1901 Stanaičiai Viktoras Jasaitis, chemikas 1968
1913 Daugėlaičiai Leonas Prapuolenis, ekonomistas 1972
1926 Stulgeliai Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas 1996
1938 Griebčiai Romas Kašinskas, gydytojas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5 Archyvuota kopija 2020-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 785 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183