Kybartų valsčius
54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg.
| Kybartų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kybartai, Virbalis (188?–1915) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты, lenk. gmina Kibarty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis. Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų seniūnijai ir Virbalio seniūnijai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus, o prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.[1] 1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:[2]
|
Lietuvių tauta neteko pasitikėjimo biurokratiška valdžia, ir vien tik laisvai mūsų išrinkti atstovai su Steigiamojo balso teisėmis, sujungę valstybės valdžią su liaudimi, gali išgelbėti mus, Lietuvos valstiečius, iš vergiškos, beteisiškos, vargingos padėties |
|
Po I pasaulinio karo prijungtas Virbalio valsčius. Kybartų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. [3] | 7144 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) |
234 | 6086 | 613 | 43 gyvenvietės [4] | |
| 1932 m. | 123 | 6055 | 12 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
208 | 7 apylinkės [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Bijotai | Bijotų seniūnija | - |
| Daugėlaičiai | Daugelaičių seniūnija | - |
| Griebčiai | Griebčių seniūnija | Griebčių apylinkė |
| Gudkaimis | Gutkaimio seniūnija | Gudkaimio apylinkė |
| Keturkaimis | Keturkaimio seniūnija | Keturkaimio apylinkė |
| Kybartai | Kybartų seniūnija | Kybartų apylinkė |
| Kybeikiai | Kybeikių seniūnija | - |
| Mažučiai | Mažučių seniūnija | - |
| Moliniai | - | Molinių apylinkė |
| Slibinai | Slibinų seniūnija | - |
| Stanaičiai | Stanaičių seniūnija | Stanaičių apylinkė |
| Šiaudiniškiai | Šiaudiniškių seniūnija | - |
| Vilkupiai | Vilkupių seniūnija | - |
| Virbalis | - | Virbalio apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:
- Augustavų palivarkas 1 ūkis – 57 gyventojai
- Bajorų kaimas 4-37
- Bajorų dvaras 1-57
- Daugelaičių kaimas 57-562
- Eukstakavo dvaras 1-67
- Griebčių kaimas 22-135
- Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
- Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
- Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
- Karalinavo palivarkas 3-15
- Keturkaimio dvaras 27-129
- Kybartų kaimas 109–1116
- Kybeikių I kaimas 44-285
- Kybeikių II kaimas
- Kybeikių dvaras 16-94
- Kostantinavos palivarkas 1-76
- Lauckaimio I kaimas 23-228
- Lauckaimio II kaimas 22-143
- Lepaltavo dvaras 1-39
- Lipniškių kaimas 7-63
- Maravilės dvaras 3-26
- Mažučių kaimas 31-236
- Navadolės kaimas 30-175
- Navadolės dvaras 1-52
- Ostankino I kaimas 18-87
- Ostankino II 10-62
- Ostankino III 16-96
- Paražnų dvaras 1-114
- Paulinavų kaimas 4-31
- Prapuolenų kaimas 10-73
- Sakalupio dvaras 1-70
- Slibinų kaimas 19-152
- Stanaičių kaimas 31-256
- Stulgelių dvaras 4-36
- Šiaudiniškių dvaras 1-178
- Šiaudiniškių kaimas 17-139
- Šikšnių kaimas 8-48
- Šikšnių dvaras 1-176
- Šikšnių palivarkas 1-43
- Šuklelių kaimas 12-91
- Terespolės dvaras 1-82
- Vilkupio dvaras 1-85
- Zabelinos palivarkas 1-43
Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 6086 žmonės:
- Lietuviai – 76% (4626);
- Vokiečiai – 20,8% (1266);
- Rusai – 1,4% (86);
- Žydai – 1% (61);
- Kiti – 0,77% (47).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1870 | Slibinai | Vincas Dargis, kunigas | |
| 1888 | Eustakavas | Viktoras Budzinskis, politikas | 1976 |
| 1894 | Kybartai (kaimas) | Viktoras Giedrys, karininkas | 1955 |
| 1901 | Stanaičiai | Viktoras Jasaitis, chemikas | 1968 |
| 1913 | Daugėlaičiai | Leonas Prapuolenis, ekonomistas | 1972 |
| 1926 | Stulgeliai | Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas | 1996 |
| 1938 | Griebčiai | Romas Kašinskas, gydytojas | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5 Archyvuota kopija 2020-07-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 463
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 785 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183
- Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Archyvuota kopija 2010-11-14 iš Wayback Machine projekto. Kaunas 1923, 4 psl.
- R. Butautas. Mūsų šaknys. – Vilnius, 1994.