Kamojys

Kamojys blrs. Камаі, rus. Камаи
Kamojų bažnyčia

Kamojys 55°3′35″ š. pl. 26°36′8″ r. ilg. / 55.05972°š. pl. 26.60222°r. ilg. / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Pastovių rajonas

Gyventojų (2009^[1])	773

Vikiteka	Kamojys

Kamójys ^[2] (arba Kamojai̇̃; blrs. Камаі, rus. Камаи) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio Švenčionys–Pastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis. Anksčiau kaimas priklausė Užnerio apskričiai, čia gyveno daug lietuvių, dabar mažiau.

Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis Birvėtos intakas Kamoja, dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prekyba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamojys minimi nuo XVI a. pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui A. Pronskiui, XVI–XVIII a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 1722 m. kaimą nusipirko Sulistrovskiai, kurie jį valdė iki XX a.

Nuo 1550 m. minimas Kamojų miestelis. 1606 m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XVII–XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Švenčionių apskrityje,^[3] Kamojų valsčiaus centras. 1939–1941 m. ir nuo 1944 m. TSRS vadovybės priskirti Baltarusijos TSR. 1942 m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities.^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1795–1873 m.	Užnerio apskritis
1873–1915 m.	Kamojų valsčiaus centras, Užnerio apskritis
1922–1939 m.	Kamojų valsčiaus centras, Vilniaus vaivadija
1939–1941 m.	Baltarusijos TSR
1941–1944 m.	Lietuvos generalinė sritis
nuo 1945 m.	Pastovių rajonas, Vitebsko sritis

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia // Tygodnik Ilustrowany, 1878 m.
Turgaus aikštė per Pirmąjį pasaulinį karą
Gatvelė 1917 m. pavasaryje
1938 m. miestelio planas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1603–1606 m., 1861 m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą.^[5] Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas Alfredas Romeris (1832–1897). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 Ašmenos seniūnų.

Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1690 m. miestelis turėjo 130 dūmų. 1997 m. buvo 746 gyventojai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–1944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.