Kamojys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kamojys
brus. Камаі
Касьцёл Сьвятога Яна Хрысьцiцеля, в. Камаі, foto 2 by futureal.jpg
Kamojų bažnyčia

Kamojys
55°3′35″ š. pl. 26°36′8″ r. ilg. / 55.05972°š. pl. 26.60222°r. ilg. / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)Koordinatės: 55°3′35″ š. pl. 26°36′8″ r. ilg. / 55.05972°š. pl. 26.60222°r. ilg. / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas: Pastovių rajonas
Gyventojų (1997): 746
Commons-logo.svg Vikiteka: KamojysVikiteka
Kirčiavimas: Kamójys (Kamojaĩ)
Kamojys 2011 metais

Kamojys (arba Kamojai, brus. Камаі) – kaimas, buvęs miestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio ŠvenčionysPastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis. Anksčiau kaimas priklausė Užnerio apskričiai, čia gyveno daug lietuvių, dabar mažiau.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis Birvėtos intakas Kamoja, dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prakyba.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Adutiškis – 10 km Blank-50px.png
Lentupis – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pastovys – 13 km
Naročius – 15 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamojys minimi nuo XVI a. pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui A. Pronskiui, XVI–XVIII a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 1722 m. kaimą nusipirko Sulistrovskiai, kurie jį valdė iki XX a.

Nuo 1550 m. minimas Kamojų miestelis. 1606 m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XVII–XVIII a. veikė parapinė mokykla. 18731945 m. Kamojų valsčiaus centras. 19391941 m. ir nuo 1944 m. TSRS vadovybės priskirti Baltarusijos TSR. 1942 m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities.[1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951873 m. Užnerio apskritis
18731915 m. Kamojų valsčiaus centras, Užnerio apskritis
19221939 m. Kamojų valsčiaus centras, Vilniaus vaivadija
19391941 m. Baltarusijos TSR
19411944 m. Lietuvos generalinė sritis
nuo 1945 m. Pastovių rajonas, Vitebsko sritis


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 16031606 m., 1861 m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą. [2] Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas Alfredas Romeris (1832–1897). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 Ašmenos seniūnų.

Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1690 m. miestelis turėjo 130 dūmų. 1997 m. buvo 746 gyventojai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–1944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kamojys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 279 psl.
  2. Kamojų bažnyčia