Liublino vaivadija (1793)
| Liublino vaivadija (1793) lenk. Województwo lubelskie | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Abiejų Tautų Respublika
| |||
| Provincija | Mažosios Lenkijos provincija | |||
| Žemės | 3 | |||
Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).
Liublino vaivadija (lenk. Województwo lubelskie) buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1795 m. dabartinės Lenkijos rytuose. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Mazovijos vaivadija, rytuose su Bresto vaivadija, pietuose su Vakarų Galicija ir vakaruose su Sandomiro vaivadija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadija buvo įkurta 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo nutarimu iš šiaurinių buvusios Liublino vaivadijos žemių. Lenkijos Karalystės Seime vaivadija turėjo savo atstovus: vaivadą ir kaštelioną bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių).
Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijai.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadiją sudarė trys žemės:
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Volumina legum t. 10 Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 roku, Poznań 1952
| ||||||||||||||||||||||
