Rusios vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusios vaivadija
lenk. Województwo ruskie
ukr. Руське воєводство
lot. Palatinatus russiae
Alex K Halych-Volhynia-flag.svg
1366 – 1772 Flag of Galicia-Lodomeria 1890-1918.svg
 
Blank.png
1597 Bielski Rus Voivodship.svg
RuskieIRP.png
Vaivadija ATR žemėlapyje (raudona)
Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: Mažosios Lenkijos provincija
Administracinis centras: Peremyšlis, Lvovas
Žemės: 5 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Rusios vaivada
Gyventojų: 1 495 000 (1770)
Plotas: 55 200 km² ({{{plotasmetai}}})

Rusios vaivadija (lenk. Województwo ruskie) – 13661772 m. – Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Lvovas. Vaivadijos teritorija šiuo metu padalinta tarp dabartinės Ukrainos Lvovo, ir Ivano Frankivsko sričių bei Lenkijos Liublino vaivadijos.

Rusios vaivadija apėmė didesnę dalį istorinės Galicijos (kita dalis priklausė Bielsko vaivadijai) ir vakarinį Voluinės pakraštį. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Bresto vaivadija, vakaruose – su Liublino vaivadija, rytuose – su Voluinės, Podolės, Bielsko vaivadijomis. Į pietus nuo jos buvo Moldovos kunigaikštystė ir Vengrijos karalystė.

ATR senate vaivadija turėjo du Senato pareigūnus: vaivadą ir kaštelioną.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rusios vaivadija buvo sukurta 1366 m., kuomet Lenkijos karalystė 1349 m. užėmė čia egzistavusios Haličo-Voluinės kunigaikštystės pietines žemes – istorinę Galiciją. 1377 m. Lenkijai prijungus Chelmo žemę, šios teritorija inkorporuota į vaivadiją ir tapo savotišku enklavu. Pirmasis administracinis centras buvo Peremyšlis, ir vaivadija vadinosi Peremyšlio vaivadija, bet XIV a. pabaigoje sostinė perkelta į Lvovą, ir pradėta vadinti Rusios vaivadija. Po Lenkijos administracinės reformos, ji priskirta administruoti Mažosios Lenkijos provincijai.

Vaivadija buvo tankiausiai gyvenama ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi Lenkijai priklausiusi Rusios dalis. Dėl to ji buvo dalinama į 13 pavietų, grupuojamų į 5 istorines žemes.

Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Rusios vaivadija atiteko Habsburgų monarchijai, kuri čia sukūrė Galicijos ir Lodomerijos karalystę. Chelmo žemė (nuo 1793 m. Chelmo vaivadija) išliko Lenkijos sudėtyje iki 1795 m.

Žemės ir pavietai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadiją sudarė penkios žemės, dalinamos į 13 pavietų:

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]