Pervalkas

Pervalkas bltr. Прывалкі, rus. Привалкa

Šv. Apaštalo Judo-Tado medinė bažnyčia (pastatyta 1918-1919 m.)

Pervalkas 53°56′0″ š. pl. 23°55′0″ r. ilg. / 53.93333°š. pl. 23.91667°r. ilg. / 53.93333; 23.91667 (Pervalkas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Gardino rajonas

Gyventojų (2019)	148

Vikiteka	Pervalkas

Kirčiavimas	Pérvalkas

Pervalkas, kitaip Pryvalka (bltr. Прывалкі, rus. Привалкa) – kaimas vakarų Baltarusijoje, į šiaurės rytus nuo Gardino, pasienyje su Lietuva, šalia Raigardo slėnio. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1919 m.). Šalia gyvenvietės yra tarptautinis Raigardas-Privalka sienos kirtimo punktas. Žemiausias Baltarusijos taškas.

Istorija

Nuo XIV a. Pervalko dvaras ir seniūnija priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1792 m. Pervalkui po ilgų ginčų su seniūnijos valdytojais ir po teismo sprendimo buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Miesto vaitu buvo išrinktas Gardino miestelėnas, Mykolas Šavelskis (Michal Szawelski), padėjęs miesteliui išrūpinti savivaldos privilegiją. Miestui suteiktas herbas, išrinktas magistratas. Pastarasis rinkdavosi rotušėje, kuri, manoma, buvo vieno iš miestiečių namas.

XIX a. pab. Pervalko ir Ašiužos apylinkėmis ėjo pietinė lietuvių kalbos vartojimo riba.^[1]

Pervalko vietininkai

Grinka Chodka Valavičius (1503 m.)
Sidoras Kapočius (apie 1518 m.)
Kapočius Vasiljevičius (1528 m.)^[2]
Bagdonas Daugirdaitis (1537 m.)^[3]
Kristupas Uzlauskas (lenk. Uzłowski Krzysztof) (apie 1660 m.) ^[4]
Jonas Kazimieras Kirdiejus (nuo 1684 m.)
Jonas Savickis (apie 1802 m.) ^[5]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2019 m.

1885 m.

1905 m.^[6]

1921 m.^[7]

1999 m.

2009 m.^[8]

2014 m.

2019 m.

387

425

611

271

206

174

148

Šaltiniai

↑ Przewałka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 181 psl. (lenk.)
↑ LMAVB RS, f. 256, b. 3543, l. 1-3.
↑ E. Banionis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių tarnyba XV–XVI amžiais, Vilnius, 1998, p. 128, http://www.voruta.lt/didziojo-kunigaikscio-dvarionys-zygimanto-senojo-laikais-1506-1548-3/ Archyvuota kopija 2017-02-26 iš Wayback Machine projekto.
↑ Trakų pilies teismo 1660–1661 m. aktų knyga Pages from 176r to 176v/
↑ LVIA, f. 177, ap. 1, b. 631,1. 22
↑ Указатель населеннымъ мѣстностямъ Гродненской губерніи, съ относящимися къ нимъ необходимыми свѣдѣніями. – Гродна, Губернская Типографія: 1905.
↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[1] Przewałka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 181 psl. (lenk.)

[2] LMAVB RS, f. 256, b. 3543, l. 1-3.

[3] E. Banionis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių tarnyba XV–XVI amžiais, Vilnius, 1998, p. 128, http://www.voruta.lt/didziojo-kunigaikscio-dvarionys-zygimanto-senojo-laikais-1506-1548-3/ Archyvuota kopija 2017-02-26 iš Wayback Machine projekto.

[4] Trakų pilies teismo 1660–1661 m. aktų knyga Pages from 176r to 176v/

[5] LVIA, f. 177, ap. 1, b. 631,1. 22

[6] Указатель населеннымъ мѣстностямъ Гродненской губерніи, съ относящимися къ нимъ необходимыми свѣдѣніями. – Гродна, Губернская Типографія: 1905.

[7] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[8] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]