Senatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Senatas (lot. senatus, nuo lot. senex 'senis') – parlamento aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėse sistemose veikia dviejų rūmų parlamentas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europoje aukštieji parlamento rūmai atsirado XIV a. Anglijoje, kai Parlamento lordai pradėjo posėdžiauti atskirai nuo bendruomenių atstovų. Lordų rūmus, kaip atskirą įstatymų leidžiamosios valdžios darinį 1649 m. įteisino Oliveris Kromvelis. Nuo 1834 m. Lordų rūmų posėdžių vieta tapo Vestminsterio rūmai.

Kitose Europos šalyse senatai atsirado vėliau, Prancūzijos didžiosios revoliucijos įtakoje. Iki 1999 m. senatą rinko Bavarija.

Senato sudarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senatas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, atstovaujanti teritorijas:

  • Federalinėje politinėje sistemoje – valstybes ar valstijas (JAV),
  • Unitarinėje politinėje sistemoje – savivaldybes, apskritis, regionus ar jiems prilygintus administracinius teritorinius vienetus, turinčius savivaldos teises.

Senatorius paprastai ilgam laikui netiesioginiuose rinkimuose renka rinkikų kolegija, sudaryta iš tiesioginiuose rinkimuose išrinktų administracinių teritorijų atstovų. Dalis senatorių karaliaus gali būti skiriami iki gyvos galvos arba tampa jais vietos senate paveldėjimo keliu (Didžioji Britanija).

Senatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV Senato rūmai ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone

Senatus savo parlamentuose turi: