Balstogės apskritis (1807–1939): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Vaizdas Flag_of_Byelorussian_SSR.svg keičiamas Flag_of_the_Byelorussian_Soviet_Socialist_Republic.svg |
||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
| vėliava_p1 = Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg |
| vėliava_p1 = Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg |
||
| s1 = Balstogės sritis (1939-1941) |
| s1 = Balstogės sritis (1939-1941) |
||
| vėliava_s1 = Flag of Byelorussian |
| vėliava_s1 = Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic.svg |
||
| vadovotitulas = |vadovas = |
| vadovotitulas = |vadovas = |
||
| vadovotitulas2 = |vadovas2 = |
| vadovotitulas2 = |vadovas2 = |
18:16, 9 lapkričio 2018 versija
Balstogės apskritis (1807–1939) rus. Белостокский уезд lenk. Powiat białostocki blrs. Беластоцкі павет | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m. | ||||
Administracinis centras | Balstogė | |||
Valsčiai | 12 (1913) | |||
1807-1842 | Balstogės sritis (1807-1842) | |||
1842-1915 | Gardino gubernija | |||
1915-1919 | Oberostas | |||
1919-1939 | Balstogės vaivadija (1919-1939) | |||
Gyventojų | 206,615 (1897) | |||
Plotas | 2 900 km² |
- Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Balstogės apskritis;
- Apie 1940-1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Balstogės rajonas.
Balstogės apskritis (rus. Белостокский уезд, lenk. Powiat białostocki, blrs. Беластоцкі павет) - viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių 1807-1915 m., viena iš Oberosto Balstogės-Gardino srities apskričių 1915-1919 m. ir viena iš Balstogės vaivadijos apskričių 1919-1939 metais. Visą šį laikotarpį apskrities ribos beveik nepasikeitė. Apskrities centras buvo Balstogės miestas. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Bielsko, Gardino, Sokulkos, Valkavisko apskritimis, Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi ir Lomžos gubernijos Ščučino, Kolno, Lomžos ir Mazovijos Vysokio apskritimis.
Istorija
Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities. 1919 m. apskritis tapo II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijos dalimi. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, kur apskritis buvo padalinta į kelis atskirus rajonus.
Suskirtsymas
1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių: Balstogės (centras Bacečkai), Grudeko valsčius, Dojlidų valsčius (centras Zielienojė), Zabluduvo valsčius (centras Kovalovcė), Zvykovo (centras Bogdankai), Kripno valsčius, Michalovo valsčius (centras Nezbudka Midalovas), Obrubnikų valsčius (centras Krasne-Palivarkas), Pritulų valsčius (centras Krečkovas), Choroščo valsčius (centras Barščevas), Juchnoveco valsčius ir Jašvilių valsčius.
Gyventojai
Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 206 615 gyventojų. Balstogės mieste gyveno 66 032 žmonės, 3 436 Goniondze, 3 864 Knišine ir 1 599 Suraže.
Tautinė sudėtis
- Lenkai - 34% (70 149);
- Žydai - 28,3% (58 565);
- Gudai - 26,1% (53 979);
- Rusai - 6,7% (13 805);
- Vokiečiai - 3,6% (7 412);
- Ukrainiečiai - 0,29% (614);
- Žemaičiai - 0,06% (131);
- Latviai - 0,03% (68);
- Lietuviai - 0,01% (27);
- Kiti - 0,9% (1 865).[1]
Šaltiniai
|
|
|