Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mazovijos Vysokio apskritis (lenk. Powiat wysokomazowiecki ) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje , Palenkės vaivadijoje . Apskrities centras Mazovijos Vysokio miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės , Bielsko , Mazovijos Ostruvo , Semiatičės , Palenkės Sokoluvo ir Zambruvo apskritimis. Apskrityje yra 10 valsčių.
Apskrityje yra 10 valsčių:
Valsčius
Rūšis
Plotas(km²)
Gyventojai(2006)
Centras
Mazovijos Vysokis
miesto
15,2
9 257
Cechanoveco valsčius
miesto-kaimo
201,5
9 454
Cechanovecas
Čiževo valsčius
miesto-kaimo
123,4
6 653
Čiževas
Klukovo valsčius
kaimo
123,8
4 681
Klukovas
Kobilino Božimų valsčius
kaimo
119,6
3 622
Kobilin Božimai
Kulešės Košcelnės valsčius
kaimo
115,5
3 361
Kuleše Košcelnė
Novės Piekutų valsčius
kaimo
109,4
3 991
Nove Piekutai
Sokolų valsčius
kaimo
155,6
5 952
Sokolai
Šepetovo valsčius
miesto-kaimo
151,9
7 485
Šepetovas
Mazovijos Vysokio valsčius
kaimo
166,1
5 263
Mazovijos Vysokis *
* nepriklauso valsčiui
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai .[1] [2] XIII a. -XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė . Nuo XIII a. -XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai , nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai .[3] [4] 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui . Vakarinė apskrities dalis 1807 –1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui , 1816 –1837 m. Rusijos imperijos , Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai , 1837 –1866 m. Augustavo gubernijai , 1867 –1914 m. Lomžos gubernijai . Rytinė apskrities dalis 1807 –1842 m. priklausė Rusijos imperijos , Balstogės sričiai , 1842 –1914 m. Gardino gubernijai . Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai . 1919 –1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai . 1939 –1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos , Baltarusijos TSR , Balstogės sričiai . 1941 –1944 m. priklausė Trečiojo reicho , Balstogės sričiai . Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai . 1945 –1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai . 1975 –1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai . XXI a. pradžioje pradėtas naudoti Mazovijos Vysokio apskrities herbas .
1867 m. buvo 54 230 žmonės, 1890 m. – 69 911. Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 70 975 žmonės, iš kurių 63 263 (89,1%) lenkai, 7 157 (10,1%) žydai, 334 (0,5%) gudai, 145 rusai, 51 rusėnai, 9 vokiečiai, 3 lietuviai, 1 čekas, 1 estas, 1 prancūzas, 1 latvis ir 1 italas. 62 002 (87,4%) katalikai, 8 114 (11,4%) judaistai, 740 (1,0%) stačiatikiai, 81 (0,1%) protestantai ir 20 graikų katalikai.
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
Aprašymas
Bendrai
Moterys
Vyrai
Bendrai
60 063 100%
29 923
49,8%
30 140
50,2%
Miestai
14 251 100%
7 397
51,9%
6 854
48,1%
Kaimai
45 812 100%
22 526
49,2%
23 286
50,8%
W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 26-28.
J. Kryński, Wysokie Mazowieckie. Monograficzny zarys dziejów, Wysokie Mazowieckie, 1992, s. 108–114, 166, 175, 202, 220–223.
W. Wincenciak, Oświata i szkolnictwo północno-wschodniego Mazowsza w latach wojny i okupacji (1939–1945), ŁTN im. Wagów, Łomża 1993 r. s. 13-15.
W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 14,15.
W. Jemielity, Szkoły średnie i zawodowe w województwie białostockim w latach 1919–1939, Łomża 1991, s. 44-45.
Lenkija
Palenkės vaivadija
Vikiteka:
