Suražas

Suražas lenk. Suraż
Suražo miestas ir Narevo upė
Suražas 52°57′19″ š. pl. 22°57′19″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Balstogės apskritis
Valsčius	Suražo valsčius
Gyventojų (2008)	993
Plotas	33,86 km²
Tankumas (2008)	29 žm./km²
Pašto kodas	PL 18-105
Tinklalapis	bip.um.suraz.wrotapodlasia.pl
Vikiteka	Suražas

Suražas (lenk. Suraż, blrs. Сураж) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Suražo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs Narevo aukštupio slėnyje, šalia Narevo upės. Netoli miesto įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Tai vienas iš mažiausių Lenkijos miestų pagal gyventojų skaičių.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Archeologinių tyrimų duomenimis jau XI a. šioje vietovėje buvo gyvenvietė. Apie 1300 m. įkurta Suražo Kristaus Kūno parapija. 1392 m. gyvenvietė buvo nusiaubta kryžiuočių ordino. XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1445 m. rugsėjo 16 d. gyvenvietei buvo suteiktos miesto teisės. XVI a. gyvenvietėje pastatyta nedidelė mūrinė pilis. Pilis buvo sugriauta Švedų tvano metu XVII a. viduryje. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1865 m. mieste įkurtos Suražo žydų kapinės. 1874-1876 m. pastatyta Kristaus Kūno bažnyčia. 1910-1911 m. buvo pastatyta Suražo Senoji sinagoga. Iki I pasaulinio karo mieste stovėjo trys cerkvės. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1923 m. veikė Suražo valsčius, kurį sudarė tik pats miesto teisęs praradęs kaimas. 1923 m. vasario 26 d. gyvenvietė atgavo miesto teises. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. priklausė Lapių apskričiai. 2001 m. lapkričio 29 d. pradėtas naudoti Suražo miesto herbas.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 1 180 žmonės: Lenkai - 94,2% (1 112); Žydai - 5,5% (66); Gudai - 0,16% (2).

1897 m. gyveno 1 599 žmonės: Lenkai - 72,1% (1 154); Žydai - 23% (368); Rusai - 4,6% (75); Gudai - 0,12% (2).

Žymūs žmonės

• Leonardas Pociejus (1632-1695) - Vitebsko vaivada, Suražo seniūnas;
• Simonas Gorskis (1817-1885) - architektas ir inžinierius.

• 

  Pilies kalnas

• 

  Paminklas 1831 m. ir 1863 m. sukilėliams

• 

  Pakelės koplyčia

• 

  Kristaus Kūno bažnyčia

Nuorodos

• Aprašymas apie miestą Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.);
• Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašas (lenk.).