Suražas
| Suražas lenk. Suraż | |
|---|---|
| |
 | |
  Suražas | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Balstogės apskritis |
| Valsčius | Suražo valsčius |
| Gyventojų | 993 |
| Plotas | 33,86 km² |
| Tankumas | 29 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 18-105 |
| Tinklalapis | bip.um.suraz.wrotapodlasia.pl |
 Vikiteka |
SuražasVikiteka |
Suražas (lenk. Suraż, brus. Сураж) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Suražo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs Narevo aukštupio slėnyje, šalia Narevo upės. Netoli miesto įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Tai vienas iš mažiausių Lenkijos miestų pagal gyventojų skaičių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] Archeologinių tyrimų duomenimis jau XI a. šioje vietovėje buvo gyvenvietė. Apie 1300 m. įkurta Suražo Kristaus Kūno parapija. 1392 m. gyvenvietė buvo nusiaubta kryžiuočių ordino. XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] 1445 m. rugsėjo 16 d. gyvenvietei buvo suteiktos miesto teisės. XVI a. gyvenvietėje pastatyta nedidelė mūrinė pilis. Pilis buvo sugriauta Švedų tvano metu XVII a. viduryje. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1865 m. mieste įkurtos Suražo žydų kapinės. 1874-1876 m. pastatyta Kristaus Kūno bažnyčia. 1910-1911 m. buvo pastatyta Suražo Senoji sinagoga. Iki I pasaulinio karo mieste stovėjo trys cerkvės. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1923 m. veikė Suražo valsčius, kurį sudarė tik pats miesto teisęs praradęs kaimas. 1923 m. vasario 26 d. gyvenvietė atgavo miesto teises. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. priklausė Lapių apskričiai. 2001 m. lapkričio 29 d. pradėtas naudoti Suražo miesto herbas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Leonardas Pociejus (1632-1695) - Vitebsko vaivada, Suražo seniūnas;
- Simonas Gorskis (1817-1885) - architektas ir inžinierius.
Pilies kalnas
Paminklas 1831 m. ir 1863 m. sukilėliams
Pakelės koplyčia
Kristaus Kūno bažnyčia
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aprašymas apie miestą Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.);
- Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašas (lenk.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
| |||||||
