Ščučyno apskritis

Apie apskritį, buvusią dabartinės Baltarusijos teritorijoje, žr. Ščiutino apskritis.

Ščučyno apskritis lenk. Powiat szczuczyński
1866 – 1948 →
Lomžos gubernijos apskritys 1896 m.
Administracinis centras	Ščučynas
1866-1867	Augustavo gubernija
1867-1915	Lomžos gubernija
1915-1919	Oberostas
1919-1939	Lenkija
1939-1941	Baltarusijos TSR
1941-1944	Trečiasis Reichas
1944	Baltarusijos TSR
1944-1948	Lenkija
Gyventojų	55 900 (1946)
Plotas	1 451 km²

Ščučyno apskritis (lenk. Powiat szczuczyński, rus. Щучинский уезд) - 1866-1948 m. egzistavusi apskritis dabartinės Palenkės vaivadijos, Grajevo apskrities teritorijoje. Apskrities plotas buvo 1451 km². 1946 m. apskrityje gyveno 55.900 gyventojai, gyventojų tankumas 39 gyv/km².

Po I pasaulinio karo apskrities centras iš per karą stipriai nukentėjusio Ščučyno miesto buvo perkeltas į Grajevo miestą, bet apskrities pavadinimas išliko toks pats. Apskritis įkurta 1866 m. Lomžos gubernijoje. Apskrityje buvo šie didesni miestai Ščučynas, Grajevas, Radziluvas, Raigardas. 1948 m. kovo 12 d. apskrities pavadinimas buvo pakeistas į Grajevo apskritį.

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 66 128 gyventojai.

• Lenkai - 76% (50 316);
• Žydai - 17,8% (11 780);
• Ukrainiečiai - 0,8% (551);
• Vokiečiai - 0,5% (351);
• Totoriai - 0,11% (74);
• Gudai - 0,05% (38);
• Lietuviai - 0,03% (26);
• Čigonai - 0,004% (3);
• Kiti - 0,08% (59).

Pagal 1921 m. surašymą apskrityje gyveno 58 178 gyventojai.

Tautinė ir religinė sudėtis

Lenkai - 87,7% (51 031); Žydai - 12% (6 996); Rusai - 0,14% (84); Gudai - 0,03% (19); Lietuviai - 0,02% (16); Vokiečiai - 0,02% (14); Kiti - 0,01% (11).

Katalikai - 86,9% (50 561); Judėjai - 12,5% (7 278); Stačiatikiai - 0,25% (151); Protestantai - 0,24% (144); Unitai - 0,05% (33); Graikų katalikai - 0,01% (11).