Michalovo valsčius
| Michalovo valsčius lenk. Gmina Michałowo | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Balstogės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Michalovas | ||||||
| Gyventojų | 7 383 | ||||||
| Plotas | 409,19 km² | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2002072 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-050 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | www.michalowo.ug.gov.pl | ||||||
Michalovo valsčius (lenk. gmina Michałowo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Michalovas. Ribojasi su Grudeko, Narevo, Narevkos, Zabluduvo valsčiais ir Baltarusija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje apie 1870–1875 m. (rus. Михайловская волость).[1] 1914–1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1921–1939 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Jaluvkos valsčiui. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1973–1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Šimkų valsčiui. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1875–1915 m. | Balstogės apskritis | Gardino gubernija |
| 1919–1939 m. | Balstogės vaivadija | |
| 1939–1941 m. | Balstogės rajonas | Balstogės sritis |
| 1945–1975 m. | Balstogės apskritis | Balstogės vaivadija |
| 1975–1998 m. | - | |
| 1999– | Balstogės apskritis | Palenkės vaivadija |
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002 m.[2] duomenis valsčiaus plotas yra 430,6 km², iš kurių:
- ariama žemė: 48 %
- miškai: 37 %
- vandens telkiniai: 15 %
Valsčius sudaro 13,71 % Balstogės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 m. surinktus duomenis:[3]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 7383 | 100 % | 3753 | 50,8 % | 3630 | 49,2 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
18 | 9,2 | 8,9 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2332,72 zlotai.[4]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bachurai, Bagniukai, Barščevas, Biendziuga, Boltrikai, Bondarai, Borsukovizna, Budai, Bžezina, Cisuvka, Civoniukai, Dublanai, Garbarai, Gončarai, Gorbače, Hieronimovas, Hožna, Jaluvka, Julianka, Juškovi Grudas, Kalitnikas, Kamieni Brudas, Kazimierovas, Kiturikai, Kobilanka, Kokotovas, Kokotovo Lešničuvka, Kolešne, Kondratkai, Kopce, Kovalovi Grudas, Krugli Lasekas, Krinica, Krukovščizna, Kuchmi Kuce, Kuchmi Pietrukai, Kurilai, Leonoviče, Levše, Macejkova Gura, Maidanas, Marinka, Michalovas, Michalovo Kolonija, Mostovlani Kolonija, Mošciska, Nova Luplanka, Nova Vola, Nove Kuchmai, Novosadai, Odnoga Kužmai, Osedle Bondarai, Oziablai, Pienkai, Pienki Kolonija, Plantai, Potoka, Pulkas, Ribakai, Rochentalas, Romanovas, Rudnia, Sacharkai, Sokole, Stanekas, Stara Luplanka, Stare Kuchmai, Suprunai, Sušča, Šimkai, Švinobrudas, Tanica Dolna, Tanica Gurna, Tokarovščizna, Topolanai, Tilvica, Tilvica Kolonija, Tilvica Majontekas, Vierch Topolanai, Zaima, Zalešanai ir Žednia.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Списокъ волостей и гминъ Европейской Россiи съ распредѣленiемъ по призывнымъ участкамъ для отбыванiя воинской повинности (по свѣдѣнiямъ къ 1 января 1875 года). – Санктпетербургъ, Центральный Статистический Комитетъ Министерства Внутреннихъ Дѣлъ, 1875. // PDF 66 psl.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
