Michalovo valsčius

Michalovo valsčius lenk. Gmina Michałowo
Valstybė:	Lenkija
Vaivadija:	Palenkės vaivadija
Apskritis:	Balstogės apskritis
Administracinis centras:	Michalovas
Gyventojų (2004):	7 383
Plotas:	409,19 km²
Tankumas (2004):	18 žm./km²
Teritorijos kodas:	2002072
Pašto kodas:	PL 16-050
Tel. kodas:	85
Tinklalapis:	www.michalowo.ug.gov.pl

Michalovo valsčius (lenk. Gmina Michałowo) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Michalovas. Ribojasi su Grudeko, Narevo, Narevkos, Zabluduvo valsčiais ir Gudija.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1507 m. viso dabartinio valsčiaus teritorija priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1507 m. rytinė valsčiaus dalis buvo prijungta prie Naugarduko vaivadijos. 1513 m. pietinė valsčiaus dalis buvo prijungta prie Palenkės vaivadijos. Po 1569 m. Liublino unijos pietinė valsčiaus dalis iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai, o šiaurinė ir rytinė valsčiaus dalis ir toliau iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai ir Naugarduko vaivadijai. Rytinė valsčiaus dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795-1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1921–1939 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Jaluvkos valsčiui. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1973–1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Šimkų valsčiui. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 430,6 km², iš kurių:

• ariama žemė: 48%
• miškai: 37%
• vandens telkiniai: 15%

Valsčius sudaro 13,71% Balstogės apskrities.

Gyventojai

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	7.383	100%	3.753	50,8%	3.630	49,2%
Gyventojų tankumas (Gyv./km²)	18		9,2		8,9

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2332,72 zlotai.

Tautinė sudėtis

2002 m. gyveno 7 564 žmonės: Lenkai - 85,1% (6 437); Gudai - 14,1% (1 072); Kiti - 0,7% (55).

1921 m. gyveno 3 645 žmonės: Lenkai - 52% (1 899); Žydai - 21,4% (783); Gudai - 15,4% (563); Vokiečiai - 6,8% (251); Rusai - 3,8% (140); Latviai - 0,16% (6); Rusėnai - 0,02% (1).

Administracinis suskirstymas

Bachurai, Bagniukai, Barščevas, Biendziuga, Boltrikai, Bondarai, Borsukovizna, Budai, Bžezina, Cisuvka, Civoniukai, Dublanai, Garbarai, Gončarai, Gorbače, Hieronimovas, Hožna, Jaluvka, Julianka, Juškovi Grudas, Kalitnikas, Kamieni Brudas, Kazimierovas, Kiturikai, Kobilanka, Kokotovas, Kokotovo Lešničuvka, Kolešne, Kondratkai, Kopce, Kovalovi Grudas, Krugli Lasekas, Krinica, Krukovščizna, Kuchmi Kuce, Kuchmi Pietrukai, Kurilai, Leonoviče, Levše, Macejkova Gura, Maidanas, Marinka, Michalovas, Michalovo Kolonija, Mostovlani Kolonija, Mošciska, Nova Luplanka, Nova Vola, Nove Kuchmai, Novosadai, Odnoga Kužmai, Osedle Bondarai, Oziablai, Pienkai, Pienki Kolonija, Plantai, Potoka, Pulkas, Ribakai, Rochentalas, Romanovas, Rudnia, Sacharkai, Sokole, Stanekas, Stara Luplanka, Stare Kuchmai, Suprunai, Sušča, Šimkai, Švinobrudas, Tanica Dolna, Tanica Gurna, Tokarovščizna, Topolanai, Tilvica, Tilvica Kolonija, Tilvica Majontekas, Vierch Topolanai, Zaima, Zalešanai ir Žednia.