Knišinas

Knišinas lenk. Knyszyn
Knišino bažnyčia
Knišinas 53°18′47″ š. pl. 22°55′03″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Monkų apskritis
Valsčius	Knišino valsčius
Gyventojų (2008)	2 758
Plotas	23,68 km²
Tankumas (2008)	116 žm./km²
Altitudė	158,5 m
Pašto kodas	PL 19-120
Tinklalapis	www.knyszyn.pl
Vikiteka	KnišinasVikiteka

Knišinas (lenk. Knyszyn, brus. Кнышын, rus. Кнышин) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Knišino valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 16 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. .

Istorija

Paminklas karaliui Žygimantui Augustui

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Gyvenvietė iš pradžių priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Maršalkai Mykolui Glinskiui. Vėliau šios žemės iš jo buvo atimtos ir jas 1507 m. perėmė LDK kancleriui Mikalojui Radvilai II. 1520 m. įkurta Knišino Šv. Jono Krikštytojo ir Evangelistų parapija. 1560 m. karalių rūmuose buvo įrengtos arklidės, kuriose galėjo tilpti apie 3000 arklių, tarp kurių buvo laikomi ir arabų arkliai. 1568 m. gyvenvietė gavo miesto teises iš karaliaus Žygimanto Augusto. Šio karaliaus valdymo laikai vadinami miesto aukso amžiumi, nes tuo laikotarpiu buvo pastatyta rotušė, turgus, pirtys, grįstos gatvės ir kiti įvairūs pastatai. Šis karalaius 1533-1572 m. mieste lankėsi 19 kartų. Vieną kartą praleidęs šiame mieste net 500 dienų. 1572 m. liepos 7 d. Knišino karalių rūmuose ir baigė savo gyvenimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės karalius Žygimantas Augustas. XVIII a. pastatyta pirmoji Knišino miesto sinagoga. Apie 1750 m. įkurtos Knišino miesto žydų kapinės. 1895 m. atidaryta Knišino miesto geležinkelio stotis. 1898-1900 m. pastatyta Knišino Oracho Chaimo sinagoga. XX a. pradžioje pastatyta Knišino Beisos Jašuro sinagoga. 1981 m. pradėtas naudoti Knišino miesto herbas.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 3 579 žmonės: Lenkai - 74,5% (2 668); Žydai - 24,4% (876); Vokiečiai - 0,75% (27); Gudai - 0,19% (7); Rusai - 0,02% (1).

1897 m. gyveno 3 864 žmonės: Žydai - 48,7% (1 882); Lenkai - 34% (1 317); Rusai - 10,4% (403); Vokiečiai - 2,9% (115); Ukrainiečiai - 1,9% (77); Čiuvašai - 1,6% (62); Latviai - 0,05% (2); Totoriai - 0,05% (2); Lietuviai - 0,02% (1).

Paminklai

• XVI a. miesto gatvių išdėstymas;
• 1520 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo ir Evangelistų bažnyčia;
• XVI a. įkurtas dvaro parkas;
• XVI a. dvaro griuvėsiai, kuriame mirė karalius Žygimantas Augustas.

Žymūs žmonės

• Aleksandras Chodkevičius (1475-1549) - Naugarduko vaivada, Knišino seniūnas;
• Janas Zamoiskis (1542-1605) - Didysis karūnos kancleris, Didysis karūnos etmonas, Knišino seniūnas;
• Tomas Zamoiskis (1594-1638) - Didysis karūnos kancleris, karūnos pakancleris, Knišino seniūnas.

Taip pat skaitykite

• Knišino dekanatas.

Nuorodos

• Miesto tinklalapis (lenk.);
• Aprašymas apie Knišino karalių rūmus (lenk.);
• Aprašymas apie kaimą Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 r. (lenk.).