Goniondzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Goniondzas
lenk. Goniądz
   POL Goniądz COA.svg      POL Goniądz flag.svg   
Goniądz001xx.jpg
Goniondzo miestas

Goniondzas
53°29′21″ š. pl. 22°44′16″ r. ilg. / 53.48917°š. pl. 22.73778°r. ilg. / 53.48917; 22.73778 (Goniondzas)Koordinatės: 53°29′21″ š. pl. 22°44′16″ r. ilg. / 53.48917°š. pl. 22.73778°r. ilg. / 53.48917; 22.73778 (Goniondzas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Monkų apskritis
Valsčius Goniondzo valsčius
Gyventojų () 1 954
Plotas 4,28 km²
Tankumas () 457 žm./km²
Pašto kodas PL 19-110
Tinklalapis www.goniadz.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka GoniondzasVikiteka

Goniondzas (lenk. Goniądz, brus. Гонядзь, rus. Гонёндз) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Goniondzo valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs šalia Bebro upės, Bebro upės žemumoje. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW670.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1513 m. gyvenvietė priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Palenkės vaivadijai. 1358 m. rugpjūčio 14 d. pirmą kartą paminėtas miesto vardas. 1382 m. gruodžio 2 d. Mazovijos kunigaikščiai broliai Zemovitas IV ir Janušas I Senasis dovanojo šias žemes Kryžiuočių ordinui. 1402 m. šias vietoves jie atsipirko, bet tuo pačiu metu kryžiuočiai šias žemes pardavė ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo to laiko šios žemės tapo ginčų židiniu tarp Mazovijos kunigaikštystės ir LDK. Gyvenvietė atsidūrė pasienio žemėse, kurias vienu ar kitu metu valdė tai vieni tai kiti dvarininkai, kur galiojo abiejų valstybių įstatymai. 1430 m. Vytautas Didysis gyvenvietėje įsakė įkurti parapiją ir bažnyčią. 15011506 m. gyvenvietę valdė Lietuvos dvaro maršalka Mykolas Glinskis. 1511 m. gegužės 4 d. Mikalojus Radvila II gyvenvietės pilyje įkūrė koplyčią. 1529 m. balandžio 23 d. Žygimantas Senasis padovanojo aplinkines vietoves savo sūnui Žygimantui Augustui. 1547 m. vasario 15 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1551 m. mieste panaikinti LDK įstatymai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. 1621 m. gegužės 28 d. mieste kilo gaisras. 1669 m. miesto parapija įtraukiama į Augustavo dekanato sudetį. 1765 m. mieste buvo 243 namai ir 1500 gyventojų. 1775 m. pradėta statyti nauja medinė bažnyčia. 17951807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1799 m. mieste gyveno 1373 gyventojai iš kurių 498 buvo žydai. 18071914 m. priklausė Rusijos imperijos Gardino gubernijai. 1878 m. mieste gyveno 2943 gyventojai iš kurių 1880 buvo žydai. 1897 m. mieste gyveno 3402 gyventojai. 19141919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos Balstogės vaivadijai. 19391941 m. miestas buvo prijungtas prie Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 19411945 m. priklausė Trečiajam Reichui. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 80% miesto. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai, 19751998 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 2 642 žmonės:[1]

1897 m. gyveno 3 436 žmonės:[2]

Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kloza J., Maroszek J., Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich, 1997 r. Białystok.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]