Juchnoveco Košcelnių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juchnoveco Košcelnių valsčius
lenk. Gmina Juchnowiec Kościelny
POL gmina Juchnowiec Kościelny COA old.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Balstogės apskritis
Administracinis centras: Juchnovec Košcelnai
Gyventojų (2004): 12 987
Plotas: 172,06 km²
Tankumas (2004): 75 žm./km²
Teritorijos kodas: 2002052
Pašto kodas: PL 16-061
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: www.juchnowiec.gmina.pl/

Juchnoveco Košcelnių valsčius (lenk. Gmina Juchnowiec Kościelny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Juchnovec Košcelnai. Ribojasi su Bielsko, Choroščo, Suražo, Turošno Košcelnos, Viškų, Zabluduvo valsčiais ir Balstogės miestu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19191997 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Juchnovec Dolnų valsčiui. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 172,06 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 74%
  • miškai: 17%
  • vandens telkiniai: 9%

Valsčius sudaro 5,76% Balstogės apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 12.987 100% 6.517 50,2% 6.470 49,8%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
75,5 37,9 37,6

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1333,22 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 12 556 žmonės:[8]

  • Lenkai - 94,4% (11 862);
  • Gudai - 3,9% (496);
  • Kiti - 1,5% (198).

1921 m. gyveno 6 998 žmonės:[9]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barankai, Biele, Bogdankai, Brončanai, Čerevkai, Dorožkai, Hermanuvka, Holuvki Duže, Holuvki Male, Horodnianai, Hrineviče, Ignatkai, Ignatki Kolonija, Ignatki Osiedle, Izabelinas, Janoviče, Janoviče Kolonija, Juchnovec Dolnai, Juchnovec Dolni Kolonija, Juchnovec Gurnai, Juchnovec Košcelnai, Kleosinas, Klevinovas, Kojranai, Kolonija Koplanai, Koplanai, Kozovščizna, Kožanai, Ksežinas, Ksežino Kolonija, Levickiai, Levickie Kolonija, Levickie Stacja, Mankovizna, Nevodnica Nargilevska, Nevodnica Nargilevska Kolonija, Ogrodničkai, Olmontai, Pankai, Rostoltai, Rumeikai, Simunai, Solničkai, Stanislavovas, Šerenosai, Šrudlesiai, Tričuvka, Turčinas, Vojškai, Vulka, Zajončkai, Zaleskiai ir Zlotnikai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]