Balstogės apskritis
| Balstogės apskritis lenk. Powiat białostocki | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė: |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija: |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras: | Balstogė | ||||||
| Gyventojų: | 139 434 | ||||||
| Plotas: | 2 984,64 km² | ||||||
| Tankumas: | 47 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas: | BIA | ||||||
| Tinklalapis: | www.powiatbialostocki.pl/ | ||||||
- Apie 1807–1939 m. egzistavusią apskritį žr. Balstogės apskritis (1807-1939).
- Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Balstogės rajonas.
Balstogės apskritis (lenk. Powiat białostocki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Balstogės miestas. Apskritis ribojasi su Bielsko, Hainuvkos, Lomžos, Monkų, Sokulkos, Mazovijos Vysokio, Zambruvo apskritimis ir Gudija. Apskrityje yra 15 valsčių.
Apskrities valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrityje yra 15 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Lapių valsčius | miesto-kaimo | 127,6 | 23 132 | Lapiai |
| Juchnoveco Košcelnių valsčius | kaimo | 172,1 | 13 421 | Juchnovec Košcelnai |
| Choroščo valsčius | miesto-kaimo | 163,5 | 12 957 | Choroščas |
| Vasilkuvo valsčius | miesto-kaimo | 127,2 | 12 790 | Vasilkuvas |
| Supraslio valsčius | miesto-kaimo | 188,0 | 12 780 | Supraslis |
| Čarna Bialostockos valsčius | miesto-kaimo | 206,5 | 11 692 | Čarna Bialostocka |
| Zabluduvo valsčius | miesto-kaimo | 339,8 | 8 451 | Zabluduvas |
| Dobžinevo Dužės valsčius | kaimo | 160,7 | 7 933 | Dobžinevo Duže |
| Michalovo valsčius | miesto-kaimo | 409,2 | 7 263 | Michalovas |
| Tikocino valsčius | miesto-kaimo | 207,3 | 6 477 | Tikocinas |
| Grudeko valsčius | kaimo | 430,6 | 5 740 | Grudekas |
| Turošno Košcelnos valsčius | kaimo | 140,3 | 5 348 | Turošn Košcelna |
| Pošvientnės valsčius | kaimo | 114,3 | 3 761 | Pošvientne |
| Zavadų valsčius | kaimo | 112,7 | 3 014 | Zavadai |
| Suražo valsčius | miesto-kaimo | 76,6 | 2 038 | Suražas |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. visas šias žemes, išskyrus dabartinio Zavadų valsčiaus žemes, užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. vakarinė apskrities dalis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos vakarinė apskrities dalis priklausė Palenkės vaivadijai, o rytinė Trakų vaivadijai ir Naugarduko vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. vakarinė apskrities dalis buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose, o rytinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijos ir Naugarduko vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. vakarinė dalis priklausė Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, 1807–1842 m. Rusijos imperijos, Balstogės sričiai. Rytinė dalis 1795–1796 m. Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. Gardino gubernijai. 1842 m. prie Gardino gubernijos prijungta ir Balstogės sritis. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. dalis apskrities valsčių priklausė Lapių apskričiai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 2001 m. rugsėjo 20 d. pradėtas naudoti Balstogės apskrities herbas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 186,754 žmonės, iš kurių: 129,691 (69,4%) lenkai, 47,048 (25,2%) žydai, 6,016 (3,2%) gudai, 2,043 (1,1%) vokiečiai, 1,784 (1,0%) rusai, 56 lietuviai, 49 rusėnai, 22 latviai, 16 čekai, 5 estai, 5 prancūzai, 4 anglai, 3 serbai, 2 amerikiečiai, 2 rumunai, 1 jugoslavas, 1 slovakas, 1 šveicaras, 1 italas ir 4 nenurodė tautybės.
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 139 434 | 100% | 70 580 | 50,6% | 68 854 | 49,4% |
| Miestai | 50 227 | 100% | 25 843 | 51,5% | 24 384 | 48,5% |
| Kaimai | 89 207 | 100% | 44 737 | 50,1% | 44 470 | 49,9% |
Pagal 1921 m. atlikto surašymo duomenis apskrityje buvo 113 491 (60,8%) katalikų, 51 087 (27,4%) judaistų, 18 295 (9,8%) stačiatikių, 3 347 (1,8%) protestantų, 415 graikų katalikų, 33 baptistų, 20 musulmonų, 5 adventistai, 4 pagonys, 3 armėnų tikėjimo ir 54 nenurodė tikėjimo.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||
