Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Užnerio apskritis (arba Užnerio ujezdas; rus. Завилейский уезд) – LDK, vėliau Rusijos imperijos administracinis vienetas dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pastovys (1775–1795 m.) ir Švenčionys (nuo 1795 m.).
Apėmė teritoriją tarp Dysnos ir Neries upių (viso 30 parapijų). Teritorija buvo Vitebsko srities Pastovių rajone dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos Švenčionių rajone.
Šiaurės vakarinėje apskrities dalyje (Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, Pašaminės, Švenčionių, Lentupio, Sorokpolio, Bistryčios, Svyronių, Kamojų, iš dalies – Pastovių, Kobylniko, Svyrių parapijos) gyveno lietuviai, kitur – baltarusiai.
Pastovių apskritis suformuota LDK administracinės reformos metu iš Ašmenos apskrities šiaurinės dalies. 1775–1791 m. vadinosi Pastovių reparticija. Paskui pervardinta Užnerio apskritimi.[1] Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. Po trečiojo ATR padalijimo atiteko Rusijos imperijai. 1795–1797 ir 1801–1842 m. priskirta Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1843 m. performuota į Švenčionių apskritį.
| Apskrities istorija
|
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
| 1790 |
|
160.951 |
|
21 miestas ir miestelis
|
| 1834 |
|
101.569 |
|
|
- ↑ Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 21 psl.
Vilniaus vaivadija
Vilniaus gubernija
