Panemunė
- Kitos reikšmės – Panemunė (reikšmės).
Panemunė | ||
---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Tauragės apskritis | |
Savivaldybė | Pagėgių savivaldybė | |
Gyventojų | 313 | |
Altitudė | 21 m | |
Pašto kodas | LT-99029 | |
Vikiteka | Panemunė | |
Panemunė – miestas Pagėgių savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Pagėgių. Panemunės seniūnaitija. Šalia teka Nemuno upė, kitoje upės pusėje – Tilžė. Panemunė yra pats mažiausias miestas Lietuvoje. Be to, tai vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos (priklauso Pagėgių seniūnijai).
Yra pagrindinė mokykla, paštas. Link Tilžės veda Karalienės Luizos tiltas (416 metrų).
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo XIX amžiaus. Iki II pasaulinio karo priklausė Tilžės savivaldybei kaip miesto rajonas. XX a. pradžioje per miestelį nutiestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas. 1958 m. įkurta biblioteka. 1968 m. sausio 30 d. tapo miesto tipo gyvenviete.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
iki II pasaulinio karo | Tilžės miesto savivaldybė | Tilžės apskritis | |
1968–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė | Šilutės rajonas | |
1995–1999 m. | Pagėgių seniūnija | Šilutės rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
1999– | Pagėgių savivaldybė | Tauragės apskritis |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m. | ||||||||
1959 m.sur.[1] | 1970 m.sur. | 1978 m.[2] | 1979 m.sur. | 1986 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
539 | 545 | 500 | 506 | 430 | 398 | 329 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Panemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 753 psl.
- ↑ Panemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 439 psl.
- ↑ Panemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 288
Nuorodos
- Panemunė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 709 psl.
|