Antalieptės valsčius

Koordinatės: 55°40′š. pl. 25°52′r. ilg. / 55.66°š. pl. 25.86°r. ilg. / 55.66; 25.86
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°40′š. pl. 25°52′r. ilg. / 55.66°š. pl. 25.86°r. ilg. / 55.66; 25.86

Antalieptės valsčius
Laikotarpis: 18681950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Antalieptė,
Padustis (1919)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Zarasų apskritis (1868–1915)
Lietuva Lietuva
Zarasų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Zarasų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Zarasų apskritis (1944–1950)

Antalieptės valsčius (rus. Антолептская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Antalieptė (kurį laiką – Padustis).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje ir priklausė Zarasų apskričiai.[1] 1923 m. valsčiuje buvo 703 ūkiai, 101 gyvenamoji vietovė. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje rado akmens amžiaus radinių Antalieptėje, piliakalnių Varslavoje, Velaikiuose, Zabičiūnuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3627 300 kiemų [2] 8 seniūnijos 70
1923 m.[3] 128 4407 901
1932 m. 120 5947 7 seniūnijos [4]
1936 m. 120,59 5435
1949-01-01
(išsamiau)
123 7 apylinkės [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8] Gyvenvietės
Bikūnai Bikūnų seniūnija Bikūnų apylinkė Bikūnai, Garmuliškis, Jurkiškės, Siratava
Mikučiai Mikučių seniūnija Mikučių apylinkė Aukštalaukių vnk. I, Aukštalaukių vnk. II, Berniškės vnk. I, Berniškės vnk. II, Gaidelių dvaras, Gaspariškės, Galilaukės vnk., Jonavos vnk., Jasiūnai, Jakunčiai, Karninės vnk., Kuiteniai, Lundiškės, Mikiškės, Mikučiai, Pociškės, Papužnikas, Pastromė, Pašekščių vnk., Purvinė, Steiniškės, Stoškūnai, Svigariai, Svidžių dvaras, Šlaitų vnk., Varslavos vnk. I, Varslavos vnk. II, Vartišiai, Volungių vnk. I, Volungių vnk. II
Naujasodis Naujasodžio seniūnija Naujasodžio apylinkė Dubuliškių vnk., Juozapavos dvaras, Karijoniškio vnk., Kalniškis, Kunotai, Kuikiai, Krakinė, Mandaburiai, Mierkiai, Mierkiškės vnk. I, Mierkiškės vnk. II, Miliuncų vnk., Melničinė, Multinovos vnk., Naujasodis, Pamiškės vnk., Pušinės vnk., Paberžės vnk., Šakaunyčios vnk., Triponiškio vnk., Vencavų dvaras, Vilkiškės vnk., Zadvariškio vnk.
Padustis Padusčio seniūnija Padusčio apylinkė Antalieptės miestelis, Guntuliai, Kaniūkai, Kimbariškis, Madėrai, Padustis, Pagiriai, Šarkiškis, Šlapiškės
Steponiškės Steponiškio seniūnija Steponiškių apylinkė Balčių dvaras, Baltriškių bažnytkaimis, Budrėnai, Juozapavos dvaras, Mumeliškės, Pakunigė, Pažemio vnk., Senadvaris, Skudutės vnk., Sniegiškės, Steponiškės, Šapornės vnk., Tetervai, Užsteponio vnk., Veriugiškės, Antanavos vnk., Grybiškė, Indučiai, Jaurų vnk., Kumpuolių vnk., Sodinės vnk., Surgiedai, Eglinės vnk.
Šalinėnai Šalinėnų seniūnija Šalinėnų apylinkė Ąžuolinė, Brūžai, Kruopeliai, Liaukiškės, Mitrauka, Pašekšė, Šalinėnai, Tamašauka
Zabičiūnai Zabičiūnų seniūnija Zabičiūnų apylinkė Mantiguriai, Vaizgaliai, Vasaknos, Vasaknų dvaras, Zabičiūnai
Iš viso: 7 seniūnijos 7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Aleksiejuvkos vs.
  • Antalieptės mst. t. gyv.
  • Antanavos vs.
  • Aukštalaukių I (Nesterovkos)
  • Aukštalaukių II (Nesterovkos)
  • Ažukardžių vs.
  • Ąžuolynės (Čertovkos) vs.
  • Balčių dv.
  • Baltriškių k.
  • Berčiūnų k.
  • Berniškės I vs.
  • Berniškės II vs.
  • Bikūnų k.
  • Bružų k.
  • Budrėnų k.
  • Drusenų k.
  • Dubuliškio vs.
  • Gaidelių dv.
  • Gaidelių k.
  • Galilaukės vs.
  • Garmuliškio (Benidaktavos) k.
  • Gaspariškio k.
  • Grybiškės vs.
  • Guntulių k.
  • Gutaučių k.
  • Indučių k.
  • Jakunčių k.
  • Jaurų vs.
  • Jonavos vs.
  • Josiūnų k.
  • Juozapavos dv.
  • Jurkiškio vs.
  • Jurkiškių k.
  • Kaleniškių k.
  • Kalniškės k.
  • Kaniukų dv.
  • Karnynės vs.
  • Kimbariškio vs.
  • Kirieniškio vs.
  • Krakinios vs.
  • Kruopelių k.
  • Kuikių plv.
  • Kuitenių k.
  • Kumpuolių vs.
  • Liaukiškio vs.
  • Lundiškės vs.
  • Maderų k.
  • Mandaburių k.
  • Mantyguro k.
  • Melničynės vs.
  • Merkiškės I vs.
  • Merkiškės II vs.
  • Merkių k.
  • Mikiškių k.
  • Mykučių k.
  • Myliuncų (Myliūnų) vs.
  • Mitraukos k.
  • Multinavos vs.
  • Mumeliškių k.
  • Naujasodžio (Novosiolkos) k.
  • Pabaltos (Pozabalcės) vs.
  • Paberžės (Pšegurkos) vs.
  • Paberžės k.
  • Padusčio k.
  • Padusiečių k.
  • Pagirų (Peiskų) k.
  • Pakunigės vs.
  • Pamiškės (Paliesių) vs.
  • Papužnikos vs.
  • Pasiškės vs.
  • Pastromių k.
  • Pašekšės k.
  • Pašieksčių vs.
  • Pažemio k.
  • Purvynės k.
  • Pušinynės (Sasnaukos) vs.
  • Senadvario k.
  • Siratavos vs.
  • Skudutės vs.
  • Sniegiškių k.
  • Sodynės vs.
  • Sruogiškių k.
  • Stainiškių k.
  • Steponiškių k.
  • Stoškūnų vs.
  • Surgedų k.
  • Svydžių (Pranapolio) vs.
  • Svigarių vs.
  • Svirpliškės vs.
  • Šakoničios (Midulkos) vs.
  • Šalinėnų k.
  • Šaparnės vs.
  • Šarkiškio k.
  • Šlaitų vs.
  • Šlapiškių vs.
  • Tetervų k.
  • Tripaniškio k.
  • Ustronės plv.
  • Užsteponio vs.
  • Vaizgalių k.
  • Varslavos I vs.
  • Varslavos II vs.
  • Vartišių k.
  • Vasaknos dv.
  • Vasaknų k.
  • Veleikių k.
  • Veriugiškio k.
  • Viencavų (Vienusavos) dv.
  • Vilkiškio vs.
  • Volungės II vs.
  • Volungių I k.
  • Zabičiūnų k.
  • Zadvariškio vs.
  • Zokorių (Zacharių) k.
  • Žvilbučių k.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežeras Plotas (ha) Vieta ir statusas
Bestinis 2 Balčių dvaro lauke, privatus
Bobrinkė 3 prie Indučių k., privatus
Briedžiaežeris 1 Padusčio k. lauke, privatus
Baltys 25 prie Balčių dvaro, valstybinis
Dėlinis 3 Indučių k. lauke, privatus
Južintas 84 prie Brūžų ir Šalinėnų k., privatus
Kumpuolis 59 prie Grybiškių k., valstybinis
Krimblis 2,5 Bikūnų k. lauke, privatus
Kunigis 17 prie Kunigės vnk., privatus
Liedis 19 prie Kuitenių ir Svigarių k., valstybinis
Molinis 8 Bikūnų k. lauke, privatus
Naujasodis 12 prie Naujasodžio k., valstybinis
Pažemėlis I 20 valstybinis
Pažemėlis II 10 valstybinis
Salinis 23 prie Savičiūnų k., valstybinis
Sniegiškis 5 prie Sniegiškių k., valstybinis
Stromis 17 prie Pastromių k., valstybinis
Sniūtys 19 prie Siratavos vnk., valstybinis
Šakšys 35 valstybinis
Urbonežeris 2 prie Šilinės vnk., valstybinis
Vasaknas 76 prie Vasaknų dvaro, valstybinis
Varležeris 1 Antalieptės šile, valstybinis
Vartišius 37 prie Vartišių k., valstybinis
Vencavas 234 prie Vencavų dvaro, valstybinis
Vencavėlis 16 valstybinis
Vikas 24 prie Vasaknų dvaro, valstybinis
Vikežeris arba Vikelis 5 Avižių k. lauke, valstybinis
Vidurmiškio ežeras 3 valstybinis
Zabičiūnų ežeras 1,5 prie Zabičiūnų k., privatus
Žežulka 4 Savičiūnų k. lauke, privatus

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Antalieptė Petras Šeštakauskas, majoras 1980
1898 Mikiškiai Emilija Grikevičiūtė-Pakalnienė, aktorė 1975
1880 Veleikiai Juozapas Čepėnas, kunigas, filosofas 1976
1899 Veleikiai Pranas Čepėnas, istorikas, profesorius 1980
1906 Savičiūnai Mečislovas Mackevičius, teisininkas 2003
1923 Šalinėnai Genovaitė Randienė, rašytoja 2005
1925 Gaspariškės Henrikas Jasiūnas, matematikas 2015
1927 Melničynė Aldona Ona Kalitytė, restauratorė 2020
1929 Budrėnai Lionginas Kublickas, jūrininkas 1994
1931 Būtėnai Jonas Jakštas, poetas, rašytojas 2023
1934 Šalinėnai Bronislovas Kvedaras, matematikas 2008

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 792 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197