Kvetkai
 | ||
|---|---|---|
  Kvetkai |
||
| Koordinatės | 56°08′49″š. pl. 25°08′20″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.139°r. ilg.Koordinatės: 56°08′49″š. pl. 25°08′20″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.139°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Papilio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 244 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
KvetkaiVikiteka | |
Kvetkai – kaimas Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Papilio seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Papilio, 3 km nuo Lietuvos sienos su Latvija, Nemunėlio kairiajame krante. Seniūnaitijos centras.
Stovi architektūros paminklas medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia[1] su varpine[2], yra Kvetkų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41009).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvetkai pirmą kartą paminėti 1667 m. 1762 m. dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose įkurdino atgailos kanauninkus ir pastatydino jiems vienuolyną, kurį Rusijos valdžia 1832 m. jį uždarė. 1769 m. įsteigta katalikų parapija. 1772 m. Pranas Kamarauskas pastatė medinę Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji perstatyta ir padidinta 1875 m., 1880 m. pastatyta bažnyčios varpinė. 1775 m. Kvetkai vadinami miesteliu.
1860 m. Kvetkų savininkas Feliksas Grincevičius, maršalkos paskirtas mokyklų kuratoriumi, paskyrė žemės sklypą ir miško medžiagos mokyklai statyti. Jo norus parėmė ir kiti dvarininkai, Petras Kamarauskas skyrė plytų, tačiau Rusijos valdžia mokyklą pavertė įsteigto Kvetkų valsčiaus namais. 1865 m. miestelyje įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1947–1999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Kvetkų pagrindinė mokykla.
Spaudos draudimo metais rusas mokytojas Blagoveščenskij važinėjo po parapijos kaimus ir atiminėjo iš lietuvių maldaknyges, jas degino ir įsakė mokiniams taip daryti; jeigu kuris atsisakydavo, išvarydavo iš mokyklos. Vyskupas Motiejus Valančius dėl to skundėsi rusų įstaigose. Draudžiamą spaudą platino Jonas Mulokas, padedamas brolio sūnaus Petro Muloko ir kitų jaunesniųjų. Darbas nebuvęs labai pavojingas, nes vietos uriadninkas Strikas buvo palankus knygnešiams ir dažnai, ištikus pavojui, perspėdavo.
1905 m. ūkininkai nušalino rusišką valsčiaus administraciją ir išsirinko lietuvišką. 1905 m. lapkričio 6 d. septintos apylinkės žemiečių viršininkas užantspaudavo kasą ir bylas bei nutraukė savo darbą. Valsčiaus viršaičiu išrinktas Švabas iš Metlonių kaimo, seniūnu – Stasys Šimonis iš Rimšių, teisėju – Petras Kujalis iš Skrebiškių. Pradžios mokykla buvo uždaryta, rusas mokytojas nušalintas ir išvažiavo. Tačiau rusai ginkluotomis pajėgomis atstatė savo administraciją.
1907 m. Kvetkuose surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, kūrėsi lietuviškos organizacijos. Nepriklausomybės metais buvo pradžios mokykla, jos pastatas skaldytų akmenų, kooperatyvas, vaistinė, pieninė, kelios krautuvės.[6]
1941 m. liepos mėn. nužudyta apie 30 žmonių, yra nacių aukų kapinės.
1863–1914 m. ir 1919 m. Kvetkų valsčiaus centras. 1950–1963 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. įkurta biblioteka. [7]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1863–1914 m. ir 1919 m. | Kvetkų valsčiaus centras, Panevėžio apskritis |
| 1920–1950 m. | Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis |
| 1950–1963 m. | Kvetkų apylinkės centras, Pandėlio rajonas |
| 1963–1995 m. | Papilio apylinkė, Biržų rajonas |
| nuo 1995 m. | Papilio seniūnija, Biržų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1775 m. smulkūs bajorai sudarė 17% visų parapijos gyventojų. 1923 m. buvo 56 kiemai.
 | |||||||
| 1865 m.*[3] | 1866 m. | 1895 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 29 | 49 | 380 | 288 | 305 | 145 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[9] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 194 | 282 | 309 | 376 | 366 | 244 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvetkuose gyveno:
- Petras Kalpokas, dailininkas tapytojas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- [Virtualus Kvetkų turas YouTube kanale]
- Kvetkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 192 psl.
- Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 32 psl. (lenk.)
- Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 207 psl. (lenk.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kultūros vertybių registras
- ↑ 2,0 2,1 Квѣтки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 882 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Квѣтки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 558 psl. (rus.)
- ↑ Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 32 psl. (lenk.)Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 207 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, II t. Vilnius, 1999, 192 p.
- ↑ Kvetkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 379 psl.
- ↑ Kvetkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 272 psl.
- ↑ Kvetkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 460 psl.
