Kvetkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kvetkai
Kvetkai, namas.JPG
Senasis Kvetkų mokyklos pastatas[1] pagrindinėje gatvėje

Kvetkai
Koordinatės 56°08′49″š. pl. 25°08′20″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.139°r. ilg. / 56.147; 25.139 (Kvetkai)Koordinatės: 56°08′49″š. pl. 25°08′20″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.139°r. ilg. / 56.147; 25.139 (Kvetkai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Biržų rajono savivaldybės vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija Papilio seniūnija
Gyventojų skaičius 244 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KvetkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kvetkaĩ
Kilmininkas: Kvetkų̃
Naudininkas: Kvetkáms
Galininkas: Kvetkùs
Įnagininkas: Kvetkaĩs
Vietininkas: Kvetkuosè

Kvetkai – kaimas Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Papilio seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Papilio, 3 km nuo Lietuvos sienos su Latvija, Nemunėlio kairiajame krante. Seniūnaitijos centras.

Stovi architektūros paminklas medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia[1] su varpine[2], yra Kvetkų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41009).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gatvė su apleistais namais

Kvetkai pirmą kartą paminėti 1667 m. 1762 m. dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose įkurdino atgailos kanauninkus ir pastatydino jiems vienuolyną, kurį Rusijos valdžia 1832 m. jį uždarė. 1769 m. įsteigta katalikų parapija. 1772 m. Pranas Kamarauskas pastatė medinę Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji perstatyta ir padidinta 1875 m., 1880 m. pastatyta bažnyčios varpinė. 1775 m. Kvetkai vadinami miesteliu.

1860 m. Kvetkų savininkas Feliksas Grincevičius, maršalkos paskirtas mokyklų kuratoriumi, paskyrė žemės sklypą ir miško medžiagos mokyklai statyti. Jo norus parėmė ir kiti dvarininkai, Petras Kamarauskas skyrė plytų, tačiau Rusijos valdžia mokyklą pavertė įsteigto Kvetkų valsčiaus namais. 1865 m. miestelyje įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19471999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Kvetkų pagrindinė mokykla.

Spaudos draudimo metais rusas mokytojas Blagoveščenskij važinėjo po parapijos kaimus ir atiminėjo iš lietuvių maldaknyges, jas degino ir įsakė mokiniams taip daryti; jeigu kuris atsisakydavo, išvarydavo iš mokyklos. Vyskupas Motiejus Valančius dėl to skundėsi rusų įstaigose. Draudžiamą spaudą platino Jonas Mulokas, padedamas brolio sūnaus Petro Muloko ir kitų jaunesniųjų. Darbas nebuvęs labai pavojingas, nes vietos uriadninkas Strikas buvo palankus knygnešiams ir dažnai, ištikus pavojui, perspėdavo.

Nepriklausomybės ąžuolas

1905 m. ūkininkai nušalino rusišką valsčiaus administraciją ir išsirinko lietuvišką. 1905 m. lapkričio 6 d. septintos apylinkės žemiečių viršininkas užantspaudavo kasą ir bylas bei nutraukė savo darbą. Valsčiaus viršaičiu išrinktas Švabas iš Metlonių kaimo, seniūnu – Stasys Šimonis iš Rimšių, teisėju – Petras Kujalis iš Skrebiškių. Pradžios mokykla buvo uždaryta, rusas mokytojas nušalintas ir išvažiavo. Tačiau rusai ginkluotomis pajėgomis atstatė savo administraciją.

1907 m. Kvetkuose surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, kūrėsi lietuviškos organizacijos. Nepriklausomybės metais buvo pradžios mokykla, jos pastatas skaldytų akmenų, kooperatyvas, vaistinė, pieninė, kelios krautuvės.[6]

1941 m. liepos mėn. nužudyta apie 30 žmonių, yra nacių aukų kapinės.

18631914 m. ir 1919 m. Kvetkų valsčiaus centras. 19501963 m. apylinkės centras, 19501992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. įkurta biblioteka. [7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18631914 m. ir 1919 m. Kvetkų valsčiaus centras, Panevėžio apskritis
19201950 m. Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis
19501963 m. Kvetkų apylinkės centras, Pandėlio rajonas
19631995 m. Papilio apylinkė, Biržų rajonas
nuo 1995 m. Papilio seniūnija, Biržų rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. smulkūs bajorai sudarė 17% visų parapijos gyventojų. 1923 m. buvo 56 kiemai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[4] 1866 m. 1895 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8]
29 49 380 288 305 145
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
194 282 309 376 366 244
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvetkuose gyveno:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kultūros vertybių registras
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Квѣтки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 882 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Квѣтки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 558 psl. (rus.)
  5. Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 32 psl. (lenk.)Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 207 psl. (lenk.)
  6. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, II t. Vilnius, 1999, 192 p.
  7. Kvetkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 379 psl.
  8. Kvetkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 272 psl.
  9. Kvetkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 460 psl.