Tauragnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Tauragnai
Tauragnai 2012.jpg
Miestelio centras
TauragnaiCOA.gif

Tauragnai
Koordinatės 55°26′38″š. pl. 25°48′50″r. ilg. / 55.444°š. pl. 25.814°r. ilg. / 55.444; 25.814 (Tauragnai)Koordinatės: 55°26′38″š. pl. 25°48′50″r. ilg. / 55.444°š. pl. 25.814°r. ilg. / 55.444; 25.814 (Tauragnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Tauragnų seniūnija
Gyventojų skaičius 473 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: TauragnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Taurãgnai
Kilmininkas: Taurãgnų
Naudininkas: Taurãgnams
Galininkas: Tauragnùs
Įnagininkas: Taurãgnais
Vietininkas: Taurãgnuose
Miestelis nuo Tauragno kranto
Riboženklis nuo Utenos pusės
Gesės vyšnių sodas, pasodintas E. Šimkūnaitės atminimui [4]
Stogastulpis senosios bažnyčios vietoje kunigui J. Šnapščiui-Margaliui atminti
Tauragnų centre

Tauragnai – miestelis Utenos rajone, į rytus nuo Utenos, šalia Tauragno ir Labės ežerų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Veikia Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1945 m.), krašto muziejus, paštas (LT-28012), Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1969 m.).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Miestelyje yra du mitologiniai akmenys su dubenimis. Gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir Tauragnų kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png UTENA – 17 km
Klykiai – 5 km
Daugailiai – 19 km
Juknėnai – 13 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kuktiškės – 11 km Kirdeikiai – 11 km
Linkmenys – 18 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Legendos byloja, kad Tauragnus įkūrė kunigaikštis Rigimantas.[5]

Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (lot. Taurage) patikimai minimi nuo 1373 m. – Hermano Vartbergės kronikoje rašoma, kad tų metų vasarį šalia Tauragnų pilies buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi Livonijos ordino kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi 1255 m., kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį Thovraxe derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu Taurožės upeliu bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).

XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, ant už 3,5 km į pietryčius nuo dab. Tauragnų esančio Taurapilio piliakalnio stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis Livonijos ordino agresijai. 1433 m. šią medinę pilį sudegino nuo Ldk sosto nušalintam Švitrigailai talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.

1387 m. Ldk Jogaila Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir Labanoro bei Molėtų kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė Vilniaus vyskupijai. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo 1498 m.

Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki 1797 m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų miestelyje XVI a. pab. veikė 47 smuklės. 1669 m. miestelyje buvo 40, 1775 m. – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). 1792 m. Tauragnuose buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui.

1893 m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Nuo 1919 m. spalio mėn. iki 1920 m. liepos 9 d. Tauragnai buvo užimti Lenkijos kariuomenės.

1944 m. liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 m. pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Laikinos maldyklos buvo įrengtos parapijos salėje, kapinių koplyčioje.

Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų,[5] kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.

19471974 m. Tauragnuose veikė ligoninė. 1959 m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose 1971 m. buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).

2001 m. gegužės 21 d. patvirtintas Tauragnų herbas.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. – 1835 m. Breslaujos apskritis
1835 m. Švenčionių apskritis
18361918 m. Novoaleksandrovsko apskritis
nuo 1861 m. Tauragnų valsčiaus centras
19161918 m. Saldutiškio apskritis
1919 ir 19211950 m. Tauragnų valsčiaus centras, Utenos apskritis
19501994 m. Tauragnų apylinkės centras
nuo 1994 m. Tauragnų seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad vietovardis Tauragnai kilęs iš Tauragno ežero vardo; paties Tauragno ežero vardas paprastai siejamas su Tauragnų apylinkių miškuose gyvenusiais taurais.

Liaudyje pasakojama, kad vardas galėjęs kilti nuo žodžių tauras + ginti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1901 m.*[2] 1970 m.sur.[7]
263 263 1 070 1 210 615
1982 m.[8] 1987 m.[9] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
837 810 602 473 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tauragnų krašte gimė knygnešys Mataušas Balčiūnas-Medinis (1855–1927), kunigas Vincentas Miškinis (1868–1940), Pranas Gineitis (1894–1942, 1915 m. Utenoje įkūręs pradžios mokyklą, vėliau „Saulės“ progimnaziją), dailininkas Leonas Katinas (1907–1984), kryžių meistras Adolfas Ivanauskas (1866–1946), poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), literatas ir vertėjas Jonas Strazdas (1886–1972) ir kt. Iš Tauragnų kilusi žolininkė ir etnografė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996), gimusi Rusijoje, tačiau užaugusi Tauragnuose, čia ir palaidota.

Netoli Tauragnų gimė sovietinis poetas Teofilis Tilvytis (1904–1969). Apie miestelį jis taip rašė:

Nuo Taurapilio, nuo kalno,
Matosi kalnų kalnai.
Ir ant vieno kaip ant balno
Sėdi mano Tauragnai.
Per žaliai vingiuotą šlaitą
Tauragnas pajuodęs raitos
O į kairę – vėl duobė, –
Antras ežeras – Labė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Таврогины. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 467 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Таврогины. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 8 psl. (rus.)
  4. http://ekologija.blogas.lt/eugenija-simkunaite-%E2%80%93-krastieciu-atsiminimuose-24610.html
  5. 5,0 5,1 „Utenos TIC“. utenainfo.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-04-10. 
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=133943
  7. Tauragnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 504 psl.
  8. TauragnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 206 psl.
  9. Tauragnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 283 psl.
  • Nykstančio kaimo ženklai, 2007: albumas / Tauragnų krašto bendruomenė (sud. Bronė Juknevičienė). – Utena: Utenos Indra, 2008. – 44 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-74-4
  • Tauragnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 26 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]