Pulkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos leibgvardijos keksholmo Austrijos imperatoriaus pulkas 1903 m.

Pulkas – karinis vienetas; pagrindinis daugelio valstybių ginkluotųjų pajėgų taktinis ir administracinis darinys. Pagal kovinę sudėtį tarpinis tarp bataliono ir brigados (apie 1800-2500 karių).

Būna junginių (dažniausiai divizijos) dalis.

Įvairių pajėgų rūšių pulkai gali kautis bendrajame, oro, oro erdvės gynybos mūšyje arba remti kovos veiksmu.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standartinis NATO pulko simbolis

Būna sausumos pajėgų pulkai:

  • motorizuotųjų pėstininkų (pėstininkų)
  • motorizuotųjų šaulių (šaulių)
  • mechanizuotieji
  • tankų
  • savaeigės artilerijos;
  • parašiutų desantiniai (oro desantiniai);
  • šarvuotosios kavalerijos (kavalerijos);
  • artilerijos;
  • zenitinės artilerijos;
  • zenitinių raketų;
  • radiotechniniai;
  • sraigtasparnių ir kiti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą pulko pavadinimas pradėtas vartoti Rusioje X a., nuo XVI a. – Vakarų Europos šalyse, plačiai paplito XVIII a. antroje pusėje.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai[1].

Šiuolaikinėje Lietuvos Respublikos kariuomenėje yra Mokymo ir doktrinų valdybos Mokomasis pulkas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]