Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)
Insignia of the National Defence Volunteer Forces (Lithuania).jpg
KASP tarnybos ženklas
Veikimo laikas 1991 - dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos
Rūšis Aktyvusis rezervas
Paskirtis Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai
Dydis ~4500 karių savanorių
~700 profesinės karo tarnybos karių
Yra dalis Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Būstinė Viršuliškių g. 36, Vilnius
Sukaktuvės 1991 m. sausio 17 d.
Vadovybė
KASP vadas plk. Romualdas Moldaris
Štabo viršininkas plk. ltn. Ramūnas Baronas
Vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis
Simbolika
KASP kovinė vėliava Flag of the Lithuanian National Defence Volunteer Force.jpg

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), anksčiau Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis, kurią sudaro kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai. KASP padaliniai yra pusėje Lietuvos savivaldybių, juose tarnauja apie 4300 karių savanorių [1]. Lietuvos savanoriai palaiko gerus ryšius su analogiškomis Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, JAV struktūromis, vyksta į užsienio šalis mokytis, stažuotis, tobulintis, dalyvauja bendrose pratybose, o kitų valstybių savanoriai atvažiuoja į Lietuvą. Pirmąsyk sąvoka "savanoris" pradėta vartoti apibūdinant karius, kurie savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę 1918 metais. Po Lietuvos nepriklausomybės kovų buvo sukurta teritorinių dragūnų tarnyba, kuri veikė vadovaudamasi panašiais kario tarnybos organizavimo principais, kaip dabar KASP.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Savanorių pajėgų vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliariųjų pajėgų vienetais. Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems skirtas gynybos užduotis.

Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra:

  • karių savanorių rengimas;
  • Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti;
  • gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga;
  • pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į NATO, KASP reformuotos iš struktūros, orientuotos į teritorinę gynybą, į rezervo struktūrą, orientuotą į kolektyvinę gynybą ir organizuotą pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti jai iškeltas užduotis Sausumos pajėgų sudėtyje.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

KASP karys pratybų metu

Savanorių pajėgose yra 6 rinktinės. Rinktinę paprastai sudaro štabas, štabo aprūpinimo kuopa su žvalgų, ryšių ir transporto būriais, ir 6 – 10 pėstininkų kuopų. Anksčiau rinktinėse buvo papildomai po kelias specializuotas kuopas (pavyzdžiui, artilerijos, medicinos, CIMIC, karo policijos, logistikos). 1999 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.

KASP rinktinės[taisyti | redaguoti kodą]

Ginkluotė ir karinė technika[taisyti | redaguoti kodą]

  • AK 4MT – individualus šaulio ginklas;
  • MG 3 – skyriaus kulkosvaidis;
  • Carl Gustav skyriaus granatsvaidis;
  • AT4 vienkartinis granatsvaidis;
  • Colt M1911 pistoletas;
  • GAZ 66 4x4 2 skyrių sunkvežimis, vadavietė;
  • ZIL 131 6x6 sunkvežimis;
  • Mercedes Benz 1213 būrio sunkvežimis;
  • Unimog 4x4 skyriaus sunkvežimis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006
  • Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991
  • Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kitos nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Padaliniai[taisyti | redaguoti kodą]