Lietuvos karinės oro pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos karinės oro pajėgos
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas	1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Karinės oro pajėgos
Paskirtis	Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis	Daugiau, nei 1000 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų Daugiau, nei 20 skraidymo aparatų
Būstinė	Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas	Brigados generolas Artūras Leita
Karinių oro pajėgų vado pavaduotojas	Pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas	Pulkininkas leitenantas Sigitas Gudeika
Heraldika
Atpažinimo ženklas
Vėliava
Lėktuvai
Atakos lėktuvai	L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai	Mi-8MTV, Mi-8T, Mi-8PS
Treniruočių lėktuvai	L-39C
Transportiniai lėktuvai	C-27J Spartan, An-26, L-410, An-2

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. Nuo 2006 m. sausio 20 d. pajėgoms vadovauja pulkininkas Artūras Leita. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2007 m. pajėgose tarnavo virš 1200 žmonių, iš jų 190 – šauktinių. ^[1]

[taisyti] Istorija

[taisyti] 1919 - 1940 m.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas Konstantinas Fugalevičius. Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 lėktuvai.

Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas ir Kazys Rimkevičius šalia ANBO lėktuvo.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomasias grupes (8 eskadrilės). Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune, Zonkniuose, Pajuostyje, vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose. 1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

• 123 karininkai;
• 246 liktiniai;
• 924 kareiviai;
• 183 civiliai tarnautojai.

[taisyti] Nuo 1992 m.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuviniai kompleksai M48.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami kas trys mėnesiai besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

[taisyti] Struktūra

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

• Aviacijos bazė;
• Oro gynybos batalionas;
• Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
• Ginkluotės ir technikos remonto depas.

[taisyti] Karinė technika ir ginkluotė

[taisyti] Skraidymo aparatai

Modelis	Nuotrauka	Kilmės šalis	Tipas	Versija	Skaičius	Pastabos
Aero L-39 «Albatros»		Čekoslovakija	Treniruočių/lengvasis atakos	L-39ZA	2	Ginkluotė: iki 500 kg aviacinių bombų, nevaldomos raketos oras - žemė, sudvejinta 23 mm patranka.
			Treniruočių	L-39C	4
Alenia C-27J «Spartan»		Italija	Vidutinio dydžio taktinis transportinis	C-27J	3	Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką). Trečiasis C-27J pradės tarnybą 2009 m. vasarą.
Antonov An-26 «Curl»		TSRS	Lengvasis transportinis	An-26B	3	Bus pakeisti Spartan'ais.
Let L-410 «Turbolet»		Čekoslovakija	Artimojo nuotolio lengvasis transportinis	L-410UVP	2	Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Antonov An-2 «Colt»		Lenkija	Lengvasis daugiafunkcinis	An-2	6	Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms.
Mil Mi-8 «Hip»		TSRS	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	Mi-8MTV-1	3	Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
				Mi-8T	5	Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui.
				Mi-8PS	1	Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui.

[taisyti] Lėktuvai, naudojami Savanorių pajėgų

• PZL-104 Wilga - (4 vnt.);
• Yak-52 - mokomasis lėktuvas (6 vnt.);
• An-2 - (2 vnt.).

[taisyti] Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai

• Antonov An-24 «Coke» - (1 vnt.);
• Mil Mi-2 «Hoplite» - (5 vnt.).

[taisyti] Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)

Pavadinimas	Atvaizdas	Kilmės šalis	Rūšis	Kiekis	Pastabos
FIM-92 Stinger		Jungtinės Amerikos Valstijos	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	8	Įsigyta 2007 m. "Dual Mount Stinger" modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[2][3]
RBS-70		Švedija	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	21	Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[4]
Bofors 40 mm L/70		Švedija	Zenitinė patranka	18	Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

[taisyti] Taip pat skaitykite

Vikiteka: Lietuvos karinės oro pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Baltijos oro policija

[taisyti] Šaltiniai

1. ↑ Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XII: Lietuva. 201 p.
2. ↑ [1]
3. ↑ Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
4. ↑ [2]

Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.