Prieštankinis ginklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
75 mm kalibro vokiečių II-ojo pasaulinio karo prieštankinė patranka PaK 40.

Prieštankinis ginklas – ginklas, skirtas šarvuotiems taikiniams (tankams, šarvuočiams) bei įtvirtintiems priešo ugnies taškams naikinti. Tokie ginklai pasižymi aukšta prieššarvine galia, dažniausiai taikomas jų efektyvumo rodiklis – tai pramušamo šarvo storis milimetrais. Šarvas pramušamas, panaudojant aukštos kinetinės energijos prieššarvinę šerdį, esančią prieššarviniame sviedinyje/kulkoje, kumuliacinę čiurkšlę arba dinaminį sviedinį, sukuriamą specialaus užtaiso sprogimu.

Prieštankiniams ginklams priskiriami prieštankiniai šautuvai, patrankos ir joms skirti pokalibriai ir kumuliaciniai artilerijos sviediniai, valdomi reaktyviniai sviediniai, prieštankinės minos, prieštankinės granatos, prieštankiniai granatsvaidžiai, kartais – ir bendros paskirties ginkluotė, pvz., sraigtasparniai. Vikiteka