Havana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Havana
La Habana
   Escudo de la Habana.svg      Flag of City of Havana.svg   
Havana - Cuba - 2894.jpg
Saulėlydis Havanoje

Havana
23°08′0″N 82°23′0″W / 23.13333°N 82.38333°W / 23.13333; -82.38333 (Havana)Koordinatės: 23°08′0″N 82°23′0″W / 23.13333°N 82.38333°W / 23.13333; -82.38333 (Havana)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė: Kubos vėliava Kuba
Provincija: Havana
Įkūrimo data: 1515 m.
Meras: Juan Contino Aslán
Gyventojų (2006): 2 400 300
Plotas: 721 km²
Tankumas (2006): 3 329 žm./km²
Altitudė: 59 m
Commons-logo.svg Vikiteka: HavanaVikiteka

Havana (isp. La Habana arba San Cristóbal de la Habana) – Kubos sostinė, komercinis centras ir didžiausias uostas (apie 80 proc. importo ir 25 proc. eksporto). Tai didžiausias miestas Karibų salose, devintas pagal dydį visoje Lotynų Amerikoje, išsidėstęs šiaurės vakarinėje salos dalyje, priešais Floridos sąsiaurį.

Havanoje išvystyta metalurgijos, naftos, chemijos, vaistų, maisto, tekstilės, odos, avalynės, poligrafijos pramonė, yra universitetas, mokslų akademija, nacionalinis muziejus, E. Hemingvėjaus namas-muziejus. Yra išlikusių XVI–XVIII a. architektūros paminklų, tarp kurių – katedra (XVIII a.) ir katedros aikštė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė Havanos teritorija ir natūralus uostas europiečių pirmą kartą buvo aplankytas 1509 m., kai Sebastián de Ocampo apiplaukė visą Kubos salą.

Havana vienas seniausių Vakarų pusrutulyje europiečių įkurtų miestų. Miestas įkurtas 1515 metais, nuo 1553 metų – ispanų Kubos kolonijos administracinis centras. XVI a. miestas buvo keletą kartų užpultas ir padegtas piratų. Kaip ir daugumoje kitų kolonijinių uostų, Havanoje ispanai pastatė įtvirtinimus siekdami apsaugoti miestą nuo užpuolimų. Šiandien Havanos senamiestis ir jame pastatyti įtvirtinimai yra saugomi UNESCO.

XVII ir XIX amžiais miestas suklestėjo. Havana buvo ir Kubos sostinė, ir Ispanijos kolonijinės prekybos sistemos centras, todėl miestas sukaupė daug turtų ir karinės galios. Kaip ir daugelyje kitų sostinių, Havanoje šiandien pagaminama didžioji dalis salos pramonės produkcijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Havana nuo uosto tęsiasi į vakarus ir šiaurę. Miestą iš pietų į šiaurę kerta upė, kuri už kelių kilometrų į vakarus įteka į Floridos sąsiaurį.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Havanos, kaip ir visos Kubos, klimatas yra šiltas ir malonus ištisus metus. Temperatūra kinta nuo 22 °C sausį iki 28 °C rugpjūtį, retai nukrenta žemiau 10 °C. Lietaus daugiausiai iškrenta spalio mėnesį, o mažiausiai nuo vasario iki balandžio. Per metus vidutiniškai 1167 mm. Kartais į salą atklysta uraganai, tačiau Havana dėl jų nepatiria ypatingų nuostolių, nes jie daugiausiai paliečia pietinę salos pakrantę.


Klimato lentelė paremta 1961–1990 metų statistika
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rug Rugs Spa Lap Gru
Vid. aukščiausia temperatūra °C 25.8 26.1 27.6 28.6 29.8 30.5 31.3 31.6 31.0 29.2 27.7 26.5
Vid. žemiausia temperatūra °C 18.6 18.6 19.7 20.9 22.4 23.4 23.8 24.1 23.8 23.0 21.3 19.5
Vid. lietingų dienų 5.0 5.0 3.0 3.0 6.0 10.0 7.0 9.0 10.0 11.0 6.0 5.0
Šaltinis: Hong Kongo Observatorija

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Neoklasikinė[taisyti | redaguoti kodą]

Senamiesčio gatvelė

Havana garsėja unikaliomis arkadomis, kurias pastatė ispanų emigrantai. Neoklasicizmas paveikė daugelio statinių stilių, todėl jo pavyzdžių galima išvysti visame mieste. Tuo laikotarpiu buvo įdiegta daug naujovių, pavyzdžiui, gatvių apšvietimas (1848 m.), geležinkelis (1837 m.). Daugelis miesto turtuolių, statydami savo būstus, įkvėpimo sėmėsi iš prancūzų – pavyzdys yra Aldama Palace rūmai, pastatyti 1844 metais. Tai vienas svarbiausių neoklasikinio stiliaus pastatų Kuboje, simbolizuojantis to meto stilių.

1925 metais žymus prancūzų architektas Jean-Claude Nicolas Forestier penkeriems metams atvyko į Havaną, kad bendradarbiaudamas su kitais architektais ir landšafto dizaineriais sukurtų harmoningą balansą tarp klasikinės statybos ir tropinio kraštovaizdžio. Jo įtaka buvo labai svarbi, nors ir liko neįgyvendintų idėjų. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais Havana plėtėsi greičiausiai.

Kolonijinė ir baroko[taisyti | redaguoti kodą]

Havanos katedra

Havana buvo tarpinis prekybos taškas tarp senojo ir naujojo pasaulio (Europos ir Amerikos), kolonizatoriai į ją atgabeno daug turtų. Būtent dėl to miestas turėjo stipriausius įtvirtinimus visoje Š. Amerikoje, kurie šiandien yra nuostabus kolonijinės architektūros pavyzdys. Pastatų stiliui įtakos turėjo įvairių šalių architektūra, daugiausia Maroko, Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Romos.

Havanos katedra (17481777 m.) yra puikus Kubos baroko pavyzdys.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis Havanos teatras

Havana neabejotinai yra visos salos kultūros centras. Joje daug muziejų, rūmų, aikščių, alėjų ir bažnyčių. Taip pat turistų labai lankomi ispanų pastatyti miesto įtvirtinimai – milžiniškos tvirtovės. Populiarus baletas, dailė, vyksta muzikos festivaliai, technologijų parodos. Senamiesčio restauravimas atvėrė dar daugiau pramogų turistams. Miesto valdžia remia kultūrinį gyvenimą.

Senamiestis[taisyti | redaguoti kodą]

Havanos senamiestis – tai viso miesto pagrindas. Kubos valdžia stengiasi išsaugoti ir atkurti unikalias senamiesčio vietas. Senamiestyje stovi Fidelio Kastro revoliucijos relikvijų muziejus, Didysis Havanos teatras, taip pat įžymieji įtvirtinimai.

Kinų kvartalas[taisyti | redaguoti kodą]

Havanos kinų kvartale veikia aktyvi bendruomenė, yra keletas restoranų. Maždaug prieš šimtmetį dėl didelės imigracijos Havanos kinų kvartalas buvo didžiausias visoje Lotynų Amerikoje.

Teatras[taisyti | redaguoti kodą]

Saulei nusileidus atgyja daugelis Havanos scenų. Ypač įspūdingas yra Didysis Havanos Teatras, pastatytas 1837 metais. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių pastatų pasaulyje, italų mokslininko Antonio Meucci dėka teatre veikė šviesos efektai ir telefonas (nors visame pasaulyje tai dar buvo naujovė). Pastato fasadas papuoštas didingomis statulomis. Taip pat labai žymus Nacionalinis Kubos Teatras, įsikūręs moderniame pastate, kurį papuošė žymiausi salos menininkai.

Mieste pasirodymus rengia garsūs atlikėjai. XX a. pradžioje Didžiajame Havanos Teatre dainavo italų tenoras Enrico Caruso, šoko balerina Ana Pavlova ir daugybė kitų garsenybių.

Naktinis gyvenimas ir muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Havanos naktinis gyvenimas, garsėjantis linksmybėmis ir malonumais, kasdien į Havaną privilioja daug muzikos ir kino žvaigždžių bei turistų. Vedado kvartale yra didžioji dalis miesto klubų, o Playa kvartalas garsėja kabaretais ir „nepadoriomis“ diskotekomis. Kai kurie naktiniai klubai, restoranai ir kabaretai yra žinomi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Tropicana kabaretas ir naktinis klubas (dar vadinamas „Paradise Under the Stars“), atidarytas dar 1939 metais, garsėja neprilygstama choreografija.